Atrasta vieta, kur minutė pailgėja

Moksliškai patvirtinta, kad sporto salėje laikas, regis, sulėtėja. Žurnale „Brain and Behavior“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad dalyviai, važiuodami velotreniruokliu, jautė, kad 30 sekundžių praeina lėčiau nei iš tikrųjų. Vidutiniškai tiriamieji „klydo“ maždaug 8–9 %, manydami, kad laikas slenka ilgiau.

Eksperimente dalyvavo 33 savanoriai. Kiekvienas iš jų dviračiu-treniruokliu įveikė 4000 metrų atstumą trimis režimais: vieni, prieš „virtualų priešininką“ ir aktyviose lenktynėse su tikru varžovu. Įvairiuose taškuose (500, 1500 ir 2500 metrų) dalyvių buvo paprašyta įvertinti, kada, jų manymu, praėjo 30 sekundžių.

Rezultatai nustebino tyrėjus: nei treniruočių režimas, nei pastangų lygis neturėjo įtakos laiko suvokimui – laikas visais atvejais sulėtėjo vienodai. „Lėtėjimo efektas“ buvo nuoseklus, nepriklausomai nuo to, ar dalyvis varžėsi, ar treniravosi vienas.

Nyderlandų ir JK mokslininkai pastebi, kad šis reiškinys susijęs su tuo, kaip smegenys veikia fizinio aktyvumo metu. Kai kūnas sutelktas į pastangas, kognityviniai procesai iškreipia trukmės suvokimą.

Tyrėjai mano, kad šis atradimas turi reikšmės sporto psichologijai ir treniravimui. Sportininkai, kurie gali tiksliai suvokti pratimo tempą ir trukmę, pasiekia geresnių rezultatų. Štai kodėl olimpiniai čempionai, tokie kaip Michaelas Phelpsas, aktyviai naudoja vizualizaciją ir protinį treniravimą, kad tobulai sinchronizuotų savo judesius ir apskaičiuotų laiką.

Ateityje tyrėjai planuoja tirti, kaip išoriniai veiksniai – apšvietimas, muzika, pratimo intensyvumas ir trukmė – gali paveikti laiko suvokimą. Mokslininkai neatmeta galimybės, kad sinchronizuoti šviesos ar garso dirgikliai galėtų padėti sportininkams tiksliau kontroliuoti savo tempą ir pagerinti treniruočių efektyvumą.