Išgelbės iki 150 mln. žmonių? Lietuvos kaimynai skelbia novatorišką gydymo metodą. Jis veikia... miegant

Lodzės universiteto mokslininkai kuria naują Alzheimerio ligos gydymo metodą. Sukurtas įrenginys, veikiantis miego metu, ateityje gali padėti sergantiems atminties sutrikimais bei kasdienėmis veiklomis. Iki šiol atlikti tyrimai su šiuo įrenginiu, neurologų nuomone, yra labai perspektyvūs.

Pasaulyje kas ketvirtą sekundę diagnozuojama Alzheimerio liga. Ja serga daugiau nei 50 mln. žmonių, o specialistai prognozuoja, kad iki 2050 metų jų skaičius padidės tris kartus. Tai neurodegeneracinė liga, sukelianti progresuojančius pažintinių funkcijų ir socialinio funkcionavimo sutrikimus, daugiausia pasireiškiančius demencijos simptomais – atminties, orientacijos, supratimo, kalbos, situacijos vertinimo ir kasdienių veiklų sutrikimais. Dėl riboto šiuo metu prieinamo farmakoterapijos efektyvumo ši liga laikoma vienu didžiausių šiuolaikinės medicinos iššūkių.

Šiuo metu prieinami vaistai veikia tik simptomų lygiu, šiek tiek sulėtindami ligos progresavimą ankstyvosiose stadijose, tačiau neturi ilgalaikio poveikio paciento būklei.

Pastaruosius 10 metų Lietuvos mokslininkų komanda dirba, siekdama pagerinti Alzheimerio liga sergančių pacientų gyvenimo kokybę. Tyrimus, kuriuos vykdo Lodzės universiteto neurologas prof. Adam Broncel, skirti neinvazinei neuromoduliacijai, orientuotai į pagrindinį ligos simptomą – atminties sutrikimus ir kitus pažinimo deficitus. Mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė funkciniam procesų, kurie natūraliai yra sutrikę, palaikymui – ypač atminties konsolidacijai miego metu.

Inovatyvi terapija

Daugelio metų darbo rezultatas – specialaus, nedidelio dydžio klajoklinio nervo neurostimuliacijos įrenginio (VNS) sukūrimas pacientams ir inovatyvios „Vguard“ terapijos patentavimas.

Kaip paaiškino prof. Broncel, terapija naudoja klajoklinį nervą kaip „autostradą“ elektrinių impulsų perdavimui į centrinę nervų sistemą. Tai vyksta per neinvazinį smegenų stimuliatorių. Elektros impulsai skiriami miego metu – fiziologinio atminties konsolidacijos periodo metu.

„Sukurti algoritmai pritaiko impulsus pagal paciento miego ritmą, veikdami žemiau jutimo ir pabudimo slenksčių. Stimuliacija nejuntama, netrikdo miego ir yra labai gerai toleruojama. Šis metodas stiprina smegenų struktūrų, atsakingų už atminties apdorojimą, aktyvumą“, – aiškino neurologas ir neuromoduliacijos bei pažinimo sutrikimų specialistas.

Jis pridūrė, kad, atsižvelgiant į ribotą šiuo metu prieinamų vaistų efektyvumą, naujos metodikos, tokios kaip neuromoduliacija, orientuotos į pagrindinių smegenų struktūrų stimuliavimą, kelia dideles viltis.

Įrenginys veikia neinvaziniu būdu per odą, tai tekstilinė apyrankė su pažangiu elektroniniu stimuliatoriumi. Stimuliacija vykdoma daugiausia REM miego fazėje, remiant natūralius smegenų procesus, susijusius su atminties įtvirtinimu.

„Algoritmai skiria impulsus pagal miego ritmą, veikdami žemiau jutimo ir pabudimo slenksčių. Dėl to stimulas nejuntamas, netrikdo miego ir yra labai gerai toleruojamas, ką įrodo pirmieji klinikiniai tyrimai. Terapija gali būti atliekama pakartotinai visos nakties metu“, – paaiškino prof. Broncel.

Procesas valdomas mobiliąja programėle

Visas procesas valdomas mobiliąja programėle, kuri fiksuoja terapijos eigą ir leidžia nuotoliniu būdu stebėti gydymą. Sistema saugoma penkiais pasauliniais patentais.

Pirmieji tyrimai, vertinantys „Vguard“ įrenginio veiksmingumą miego metu, atlikti su daugiau nei 50 pacientų ankstyvos Alzheimerio ligos stadijos.

Tyrimai, trukę nuo 3 iki 6 mėnesių, neurologų nuomone, buvo labai perspektyvūs. Pastebėta, kad pacientų pažinimo funkcijos ženkliai pagerėjo, kas patvirtinta statistiškai reikšmingais rezultatais.

„Pacientai patyrė realią naudą: geresnę orientaciją, padidėjusį dėmesingumą, galimybę grįžti prie kasdienių veiklų, kurios anksčiau buvo sunkios. Tiek pacientai, tiek jų globėjai pranešė apie gyvenimo kokybės pagerėjimą, geresnę orientaciją, koncentraciją ir savijautą dienos metu. Atsižvelgiant į ligą, kurioje tradiciniai vaistai turi labai ribotą poveikį, šie pirminiai signalai yra itin perspektyvūs“, – sakė prof. Broncel.

Taip pat patvirtinta, kad pacientai gerai toleruoja įrenginį.

Ruošiamasi klinikiniams tyrimams

Tyrimai buvo pakartoti mažesnėje grupėje Tel Avivo centre, įtraukiant pacientus pažengusioje ligos stadijoje. Rezultatai buvo panašūs, nors efektas buvo mažiau ryškus, kas, mokslininkų nuomone, patvirtina, kad ankstyvesnis terapijos pradėjimas didina jos efektyvumą.

Prof. Broncel komandos tyrimų rezultatus neseniai pristatė 35-ojoje Europos Alzheimerio draugijos konferencijoje Bolonijoje. Tai viena svarbiausių Europos konferencijų, skirta neurodegeneracinių ligų tyrimams ir praktikai, ypač demencijos ir Alzheimerio ligos srityje.

„Vguard“ įrenginys gavo CE medicininį ženklą, leidžiantį jį naudoti Europos rinkoje. Tačiau terapija dar nėra komerciškai prieinama. Šiuo metu vyksta pasiruošimas plataus masto, daugiacentriniams klinikiniams tyrimams Lenkijoje ir Europoje, siekiant patvirtinti ankstesnius rezultatus didesnėje pacientų grupėje.