Tai geriausias kavos kiekis dienai. Per mažai – neefektyvu, per daug – žalinga

Ne kiekvienas kavos puodelis veikia vienodai. Kartais po jos jaučiame energijos antplūdį, o kitais atvejais – tik nervingumą ir širdies plakimo padažnėjimą. Kofeinas yra veiklioji medžiaga, kurios poveikis priklauso nuo suvartoto kiekio, paros meto ir individualaus organizmo jautrumo. Per mažas kiekis gali nesuteikti jokio efekto, o per didelis – sukelti nemalonių pasekmių. Kur slypi ta riba, leidžianti mėgautis kavos nauda be šalutinių poveikių?

Ką suteikia maža kofeino dozė

Nedidelis kofeino kiekis – apie 50–100 mg (tiek yra mažame puodelyje kavos arba vienoje tirpios kavos porcijoje) – veikia švelniai, bet veiksmingai. Jis didina budrumą, gerina koncentraciją ir padeda sumažinti nuovargio jausmą, ypač pirmosiomis dienos valandomis. Toks kiekis neperkrauna nervų sistemos ir rečiau sukelia tokius šalutinius poveikius kaip dirglumas ar nemiga. Žmonėms, kurie kavą geria retai arba yra jai jautrūs, dažnai pakanka būtent tokios porcijos, kad pajustų teigiamą poveikį nuotaikai ir darbingumui.

Kada prasideda perteklius

Riba tarp naudos ir pertekliaus kavos atveju yra gana plona. Pernelyg dideliu kiekiu laikoma daugiau nei 400 mg kofeino per dieną, tai yra maždaug trys–keturi puodeliai plikytos kavos. Toks kiekis gali sukelti organizmo perkrovos požymius: nerimą, rankų drebėjimą, širdies plakimo padažnėjimą ar miego sutrikimus. Esant kraštutinėms situacijoms, kofeino perteklius gali paveikti virškinimo sistemą ar padidinti kortizolio – streso hormono – lygį. Ilgainiui tai gali silpninti imunitetą ir bloginti nuotaiką. Todėl svarbu stebėti savo organizmo reakcijas ir neperžengti ribos, ties kuria pasireiškia nepageidaujami simptomai.

Individuali tolerancija – ne visi reaguoja vienodai

Kiekvieno organizmas į kofeiną reaguoja skirtingai. Tai, kas vienam suteikia malonų energijos pakilimą, kitam gali sukelti nerimą ar dirglumą. Reakcijai įtakos turi ne tik kūno masė, bet ir kofeino metabolizmo greitis, priklausantis nuo genetikos, amžiaus, streso lygio ir gyvenimo būdo. Kai kuriems net nedidelė kavos porcija išgerta popiet gali sutrikdyti miegą, kai tuo tarpu kiti be problemų užmiega ir po vakarinio espreso. Todėl verta stebėti save ir pritaikyti kavos kiekį bei gėrimo laiką pagal asmeninius poreikius, o ne vadovautis bendromis rekomendacijomis.

Kada kava veikia geriausiai

Kava ne visuomet veikia vienodai – jos poveikis priklauso ir nuo paros ritmo. Geriausias metas puodeliui yra pirmoji dienos pusė – vėlyvas rytas arba ankstyvas priešpiečių metas, kai natūralus kortizolio lygis pradeda kristi. Išgerta per anksti, ji gali būti mažiau efektyvi ir net trikdyti natūralią organizmo energijos gamybą. Vėlyvą popietę reikėtų būti atsargesniems – daugeliui kofeinas organizme išlieka iki 6 valandų, todėl gali paveikti miego kokybę. Vadinasi, svarbu ne tik kiek, bet ir kada geriama kava.

Alternatyvos ir gudrybės, jei norisi sumažinti kiekį

Jei kava per stipriai stimuliuoja ar trikdo miegą, verta išbandyti alternatyvas. Matės žolė, mačia arba kakava turi mažiau kofeino, bet vis tiek padeda išlaikyti dėmesį. Taip pat galima rinktis kavą su pienu ar augaliniu gėrimu – tokiu atveju kofeinas veikia švelniau ir tolygiau. Be to, kavos be kofeino variantas leidžia mėgautis skoniu be sujaudinimo. Kartais užtenka tiesiog sumažinti puodelio dydį, nereikia visiškai atsisakyti mėgstamo gėrimo.

Kava gali būti tiek pagalbininkė, tiek kliūtis – viskas priklauso nuo kiekio, paros meto ir individualios reakcijos. Mažos dozės gali pagerinti susikaupimą ir suteikti energijos, o perteklius gali sukelti nerimą, miego sutrikimus ir dirglumą. Svarbiausia – įsiklausyti į savo kūną ir rasti asmeniškai tinkamiausią balansą.