Piniginė pilna, o jūs panikuojate? Štai kas jums yra

Skurdo baimė, arba peniafobija, gali apnuodyti jūsų gyvenimą, net jei jūsų piniginė pilna. Ji paverčia finansinius rūpesčius įkyriu nerimu.

Natalija Denisjeva, krizių psichologė, savo provokacinės terapijos metodo autorė ir Minsko krizių psichologijos centro „Tiesiog gyvenk!“ įkūrėja bei direktorė paaiškino kaip ji atsiranda.

Iš kur kyla peniafobija?

Peniafobijai nebūtinai reikia finansinių sunkumų dabartyje, kad ji pasireikštų. Dažniausiai sutrikimo priežastis yra vaikystės trauma.

„Mes visi atėjome iš vaikystės. Jei turėjote tėvus, esate traumuoti; jei neturėjote, taip pat esate traumuoti“, – aiškina psichologė.

Šie veiksniai gali prisidėti prie vaiko skurdo baimės:

• tėvų elgesio modeliai. Pavyzdžiui, mama ir tėvas nuolat dirbo, nes bijojo pritrūkti pinigų, ir savo baimėmis dalijosi su vaiku;
• žlugimas. Iš pradžių jie turėjo lėšų, bet dėl ​​kažkokių priežasčių šeima bankrutavo, ir atsirado baimė pritrūkti pinigų;
• pinigų trūkumas, alkis. Tai gali nutikti destruktyviose šeimose, pavyzdžiui, jei tėvai yra alkoholikai.

„Dažnai girdžiu iš savo klientų, kad vaikystėje jie badavo arba neturėjo pakankamai pinigų. Kad tai nepasikartotų jų pačių šeimose, žmonės nori dirbti visą parą“, – aiškina Natalija.

Rečiau peniafobiją gali sukelti traumuojantys įvykiai, patirti suaugus. Pavyzdžiui, skyrybų metu vyras palieka žmoną motinystės atostogose be pragyvenimo lėšų.

Šios fobijos sukėlėjai gali būti bet kokia šių dienų situacija, susijusi su pinigų praradimo rizika: užimtumo problemos, infliacija ar pasaulinis ekonominis nestabilumas. Jaunų žmonių skurdo baimę gali sustiprinti socialinė žiniasklaida. Tinklaraštininkai piešia idealizuotą vaizdą, kuris toli gražu neatitinka realybės. Jaunesnioji karta siekia to paties gyvenimo lygio ir bijo jo nepasiekti.

Peniafobija ir nerimas: kuo skiriasi?

Krizių psichologė tikina, kad įprastas nerimas nesukelia tiek stiprių emocijų kaip peniafobija.

Žmonės, neturintys šios baimės, lengviau reaguoja į finansines ir su darbu susijusias problemas. Taip, situacija gali būti stresinė, tačiau jie kuria atsarginius planus: susirasiu darbą, mano artimieji man padės. Peniafobams tokios situacijos prilygsta pasaulio pabaigai. Mintis apie pinigų trūkumą sukelia paniką.

Peniafobas negali atsipalaiduoti net ilsėdamasis ar eidamas pasivaikščioti. Jų galvose nuolat verda mintys: ar jiems užteks pinigų, o kas, jei jų pritrūks? Nuotaika tiesiogiai priklauso nuo to, kaip sekasi darbe ir ar jų finansai stabilūs.

Peniafobai sunkiai susidoroja su stresu, nes jų nervų sistema jau yra išsekusi dėl padidėjusio nerimo. Jie dažnai patiria nervinius suirimus, nuotaikų svyravimus ir perdegimą. Gali pasireikšti ir fiziniai nerimo simptomai: raumenų įtampa, migrena ir psichosomatiniai simptomai.

Peniafobams pinigų taupymas tampa gyvenimo prasme. Jie eina į darbą net sirgdami ar perdegę, nes jiems reikia užsidirbti pinigų. Tokiems žmonėms sunku deleguoti užduotis kolegoms, nes jie gali nesugebėti jų atlikti. Tai reiškia, kad jie rizikuoja prarasti pajamas. Jei kažkas nevyksta pagal planą, prasideda isterija.

Šeimoje akylai stebimas kiekvienas centas. Peniafobas yra reiklus savo šeimos nariams ir gali jiems priekaištauti dėl per didelio išlaidavimo. Tačiau gali nutikti ir priešingai: žmonės daug perka savo artimiesiems, tiesiogine prasme apipildami juos dovanomis. Tuo pačiu metu jiems sunku išleisti uždarbį sau. Užuot pirkę kelionę prie jūros, geriau taupys pinigus juodai dienai.

„Ta juoda diena gali niekada neateiti, bet peniafobai sustabdo savo gyvenimą. Tai atidėto gyvenimo sindromo pasireiškimas. Peniafobija taip pat dažnai ribojasi su vadinamuoju „amžinai stipraus žmogaus sindromu“, – aiškina Natalija.

Tokie žmonės pasikliauja tik savimi, viską neša patys, kad ir kaip sunku būtų. Jiems sunku kreiptis pagalbos į kitus.

Kaip atpažinti, ar sergate peniafobija? Natalija rekomenduoja savęs paklausti: kas katastrofiško nutiks, jei mano finansinė padėtis pablogės?

Specialistė siūlo mintyse išgyventi situaciją. Jei šio proceso metu patiriate didelį nerimą ar net paniką, tai aiškus peniafobijos požymis. Šie simptomai taip pat gali rodyti ligą: taupumas sau, darboholizmas, godumas ar padidėjęs nerimas.

Pasak krizių psichologės, pirmas dalykas, kurį žmogus, turintis peniafobiją, gali padaryti, kad sau padėtų, yra pripažinti, kad jis ją turi. Tada, norėdamas palengvinti savo skausmą, jis gali užduoti sau du klausimus:

• „Kaip aš jau išsisukau iš keblių situacijų?“
• „Jei mano baimės taps realybe, ką aš galiu padaryti?“

„Žmonės, turintys peniafobiją, gali išsisukti iš bet kokios situacijos. Jie jau turi paruoštą planą savo galvoje finansinio žlugimo atveju“, – sutinka Natalija.

Tačiau norint įveikti fobiją, svarbu pasikonsultuoti su psichologu, siekiant įveikti skurdo baimę. Prieš kreipiantis terapijos, specialistė rekomenduoja išanalizuoti vaikystės epizodą, kuris sukelia skurdo baimę.

„Mano klientė buvo iš destruktyvios šeimos – jos tėvai gėrė alkoholį. Mergaitė badavo. Norėdama nusipirkti maisto, ji turėjo gauti pinigų iš savo girtuoklio tėvo arba grąžinti butelius. Tuo tarpu jos tėvai kontroliavo kiekvieną centą, netgi atimdami tą mažą sumą, kurią vaikui pavyko uždirbti“, – aiškina psichologė.

Suaugusi klientė atidarė savo verslą ir dirbo septynias dienas per savaitę, kartais vos nealpdama darbe. Ji nuolat taupė pinigus juodai dienai, stebėjo valiutos kursą ir bijojo, kad pritrūks pinigų ar maisto.

Kadangi pirkdavo daug maisto, jis sugesdavo. Kartais ji naktį pabusdavo ir nubėgdavo prie šaldytuvo, kad įsitikintų, jog namuose yra maisto.

Įveikusi savo baimes, Natalijos nerimo lygis sumažėjo, o psichosomatiniai simptomai išnyko. Ji ne tik išmoko deleguoti užduotis, bet ir pradėjo daugiau uždirbti.

Psichologė pabrėžia, kad kai žmogus nerimastingas, jo energija eikvojama nerimavimui, o ne pinigų uždirbimui. O pinigai yra energija.

Apibendrinant galima teigti, kad norint įveikti peniafobiją, reikia atlikti tris paprastus veiksmus: pripažinti problemą, savarankiškai sumažinti nerimą ir kreiptis į specialistus.

Kad būtumėte harmonijoje su savo energija ir finansais, psichologė siūlo keletą patarimų.

Pirmiausia, ugdykite finansinį raštingumą ir išmokite kontroliuoti savo pajamas ir išlaidas. Tai padeda pamatyti tikrąjį savo situacijos vaizdą.

Nepamirškite apie poilsį ir rūpinimąsi savimi. Niekas negali uždirbti visų pasaulio pinigų be perdegimo rizikos – svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.

Jei išsiugdėte priklausomybę nuo pinigų, pabandykite suprasti, kokia gyvenimo patirtis lėmė tokį mąstymą.

Taip pat stenkitės neprisiimti visos atsakomybės už šeimos, draugų ar artimųjų finansinę gerovę. Tai gali sukelti perdegimą.

Galiausiai išmokite deleguoti ne tik darbo užduotis, bet ir finansinius reikalus. Atsakomybės pasidalijimas padeda sumažinti stresą.

Šie žingsniai padės jums išsiugdyti sveikesnį ir ramesnį požiūrį į finansus. Jei tai nepadeda, neatidėliokite vizito pas psichologą.