Labiausiai apleista kūno dalis. Ji verčia mus priaugti svorio ir susirgti

Jie lemia mūsų jėgą, atsparumą ir senėjimo tempą, nors retai apie tai taip galvojame. Raumenys – tai ne tik išvaizdos klausimas, bet ir visa kūno veiklos atrama. Kai jie pradeda silpti, kartu su jais energiją praranda visas organizmas.

Raumenys – medžiagų apykaitos centras

Raumenys nėra vien tik struktūra, atsakinga už kūno judėjimą. Raumeninis audinys – nuolat aktyvi organizmo dalis, daranti didelę įtaką tam, kaip kūnas naudoja energiją, cukrų ir riebalus. Kai raumenys gerai išvystyti ir reguliariai dirba, jie tampa natūralia kasos atrama, padeda palaikyti tinkamą kūno svorį ir mažina medžiagų apykaitos ligų riziką. Jų reikšmė gerokai peržengia vien estetinį kūno formos aspektą.

Silpnesni raumenys – lėtesnė medžiagų apykaita

Raumenų masės praradimas reiškia ne tik fizinį silpnumą ar prastesnę fizinę formą. Tai taip pat lemia realų medžiagų apykaitos sulėtėjimą, kuris daro įtaką visam organizmui. Raumenys yra vieni pagrindinių gliukozės „vartotojų“, tad jų nykimas apsunkina organizmo gebėjimą palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje.

Dėl to didėja atsparumo insulinui, riebalų kaupimosi ir civilizacijos ligų rizika. Silpnesnė raumenų struktūra reiškia mažesnį energijos poreikį ir sunkesnį svorio mažinimą.

Kodėl vien dietos nepakanka?

Net ir subalansuota mityba viena pati neužtikrina sveikos medžiagų apykaitos ar veiksmingos organizmo paramos kovoje su ligomis. Kalorijų mažinimas be fizinio aktyvumo dažnai lemia ne tik riebalų, bet ir vertingos raumenų masės praradimą.

Raumenų netekimas sulėtina medžiagų apykaitą ir apsunkina tolesnį svorio mažinimą. Raumenys veikia kaip varikliai – kuo jų daugiau, tuo daugiau energijos kūnas sunaudoja net ramybės būsenoje. Sėdimas, mažiau aktyvus gyvenimo būdas reiškia, kad kūnas naudoja vis mažiau energijos, todėl metabolizmas lėtėja, o perteklinės kalorijos lengviau virsta riebalais, o ne energija.

Todėl vien kalorijų skaičiavimas ar „blogų“ produktų atsisakymas – nepakankamas sprendimas. Be raumenų stiprinimo neįmanoma pasiekti ilgalaikių rezultatų ir apsisaugoti nuo sėdimo gyvenimo būdo pasekmių.

Sėdimas gyvenimo būdas – formos žudikas

Daugelio žmonių kasdienybė – tai valandos sėdint prie kompiuterio, automobilio ar darbo stalo. Toks gyvenimo būdas ilgainiui sukelia rimtų sveikatos problemų. Kai sėdėjimas tampa dominuojančiu įpročiu, raumenys praranda savo pagrindinę funkciją. Kūnas, stokodamas judėjimo, praranda natūralų ritmą, tampa vangus, mažiau efektyvus.

Ilgainiui raumenys silpsta, o tai paveikia ne tik fizinį pajėgumą, bet ir medžiagų apykaitą – didėja riebalų kaupimosi rizika.

Neaktyvūs raumenys tiesiogine to žodžio prasme ima mažėti. Organizmas „neinvestuoja“ energijos į nenaudojamas struktūras, todėl mažėja bendras energijos poreikis. Tai tiesus kelias prie svorio augimo, net jei valgoma tiek pat, kiek anksčiau. Sėdimas gyvenimo būdas taip pat blogina kraujotaką, mažina audinių aprūpinimą deguonimi ir trikdo hormonų veiklą. Dėl to didėja nuovargis ir silpnėja organizmo atsistatymo gebėjimai.

Ilgainiui tai lemia ne tik kūno formos pokyčius, bet ir cukraus apykaitos sutrikimus bei susilpnėjusią imuninę sistemą. Reguliarus judėjimas – tai ne vien kalorijų deginimas, o viso organizmo sveikatos palaikymo būdas.

Kaip pradėti stiprinti raumenis?

Jei lankaisi sporto salėje, nesusitelk vien į bėgimo takelį ar dviratį – naudokis jėgos treniruokliais. Jie paprasti naudoti, o jei nedrąsu – stebėk kitus ar pasikonsultuok su treneriu, bent vieno užsiėmimo metu. Tai gali labai padėti pradžioje.

Namuose pradėk nuo pritūpimų ir atsispaudimų, o jei tai kol kas per sunku – daryk pritūpimus prie kėdės ar atsispaudimus į sieną. Pasitelk gumines juostas ar svarmenis – jie puikiai tinka treniruotėms namuose. Internete gausu vaizdo įrašų su pratimų pavyzdžiais. Pradžiai pakaks vos kelių minučių per dieną, kad raumenys „pajustų“ darbą, bet nebūtų pervarginti.

Kaip tinkamai maitinti raumenis?

Raumenų auginimas – ne svorio metimas, todėl kalorijų riboti nereikėtų. Organizmui reikia tinkamo „kuro“, kad jis galėtų kurti ir atstatyti raumenų audinį. Lengvas užkandis prieš treniruotę, sudarytas iš angliavandenių ir šiek tiek baltymų, suteikia energijos ir padeda efektyviau sportuoti.

Po fizinio krūvio raumenys pasirengę atsinaujinti, todėl svarbu pavalgyti maistingesnį patiekalą su baltymais, angliavandeniais ir sveikaisiais riebalais. Valgymas po treniruotės yra labai svarbus – jis skatina raumenų atsistatymą. Ilgas nevalgymas po aktyvumo silpnina rezultatus, nes organizmas neturi „statybinės medžiagos“ atsinaujinimui.

Reguliarūs, subalansuoti valgiai – tai pagrindas raumenų stiprinimui, o ne kliūtis sveikai figūrai.

Raumenys, imunitetas ir senėjimas

Sveika raumenų masė – tai ne tik jėga ir išvaizda, bet ir organizmo apsauga. Raumenys gamina signalines medžiagas – miokinus, kurie stiprina imuninę sistemą, palaiko jos veiklą ir mažina uždegiminius procesus. Su amžiumi raumenų masė natūraliai mažėja, o tai paspartina senėjimą ir silpnina imunitetą.

Išlaikydami aktyvią raumenų masę, stipriname medžiagų apykaitą, geriname regeneraciją ir ilgiau išsaugome jėgą bei gyvybingumą.

Raumenys – tai ne tik kūno formos dalis, bet vienas svarbiausių sveikatos ramsčių. Jų gera būklė lėtina senėjimo procesus, stiprina imunitetą ir palaiko medžiagų apykaitą, todėl verta kasdien rūpintis judėjimu ir subalansuota mityba.