„Kodėl perki tai, ko nenorėjai?“ Štai ir atsakymas

Mūsų smegenys nusprendžia, kokį maistą rinktis, gerokai anksčiau, nei mes spėjame sąmoningai įvertinti pasiūlymą.

Kai einame pro parduotuvės lentynas ir dedame prekes į pirkinių krepšelius, ne visada pasirenkame tą patį. Kartais, net grįžę namo, nesuprantame, kodėl spontaniškai nusipirkome vieną ar kitą užkandį. Tačiau mūsų smegenys labai gerai žino atsakymą. Tiesą sakant, jos mums liepė paimti atitinkamą produktą dar prieš mums tinkamai įvertinant šį pasirinkimą.

Nors šis scenarijus skamba kaip siaubo filmas, kuriame pagrindinis veikėjas negali kontroliuoti savo veiksmų, tai gali būti tiesa. Naujas tyrimas parodė, kad maisto produktus renkamės dar net tinkamai į juos nepažiūrėję.

Australijos mokslininkų tyrimas padėjo įminti mįslę. Matuodami ir analizuodami smegenų veiklą, jie atrado, kad sprendimas priimamas per kelias šimtąsias sekundės dalis nuo maisto produkto pamatymo. Tai vyksta itin greitai, gerokai anksčiau, nei žmogus dar gali tai sąmoningai apsvarstyti.

Norėdami suprasti, kaip greitai žmogaus smegenys apdoroja įvairius su maisto pasirinkimu susijusius aspektus, australai išmatavo eksperimento dalyvių smegenų aktyvumą naudodami elektroencefalografijos metodą. Tai leidžia įrašyti smegenų veiklą milisekundžių tikslumu.

Dalyviams buvo rodomos maisto produktų, įskaitant mėsą, vaisius ir saldumynus, nuotraukos, ir jie turėjo įvertinti kiekvieną pagal kelis kriterijus – sveikumą, skonį, kalorijų kiekį, atpažinimą ir kiek jie norėtų jį valgyti. Tada, pasitelkus mašininį mokymąsi, smegenų veiklos įrašai buvo palyginti su kiekvieno dalyvio pateiktais įvertinimais. Tai leido patikrinti, ar informacija apie maisto savybes iš tikrųjų atsispindėjo žmonių smegenų veikloje.

„Paaiškėjo, kad taip. Informacija apie įvairius maisto aspektus, tokius kaip sveikumas, kalorijų kiekis ir atpažįstamumas, smegenų veikloje pasirodė jau po 200 milisekundžių po to, kai buvo parodytas maisto vaizdas. Smegenų reakcija įvyko gerokai anksčiau, nei žmonės suvokė, į ką žiūri ekrane. Kiti kriterijai, tokie kaip skonis ir noras valgyti maistą, smegenų veikloje atsispindėjo kiek vėliau“, – žurnale „Appetite“ rašo tyrimo autoriai iš Melburno ir Vakarų Sidnėjaus universitetų.

Remdamiesi modeliais, tyrėjai nustatė dvi pagrindines maisto vertinimo kryptis. Pirmoji – produkto natūralumas. Tai yra, ar jis atrodo lyg būtų kilęs iš gamtos, ar perdirbtas. Antroji – apetitą kelianti išvaizda. Abi kryptys atsispindėjo smegenų veiklos modeliuose jau praėjus 200 milisekundžių po to, kai maistas buvo pamatytas.

Šie rezultatai rodo, kad kai kurios maisto savybės gali patraukti mūsų dėmesį ankstyvoje stadijoje ir padėti priimti sprendimus. Smegenys automatiškai įvertina daugelį skirtingų maisto aspektų, formuodamos mūsų maisto pasirinkimus dar prieš mums to suvokiant.

Darbo autoriai tai aiškina tūkstantmečius trukusia žmonijos evoliucija, kurios metu žmonės išmoko greitai reaguoti į matomą maistą ir priimti sprendimą. Protas greitai ieško savo vidinėje „duomenų bazėje“ informacijos, remdamasis ankstesne patirtimi, ar atitinkamas produktas yra valgomas ir ar jis buvo skanus. Greita reakcija padidino tikimybę pagriebti maistą anksčiau, nei tai padarys kažkas kitas.