Normali kūno temperatūra nėra 36,6 °C. Mokslininkai nurodo naują normą

Skirtingi žmonės ir skirtinga kūno temperatūra

Svarbu dar kartą pabrėžti, kad nėra tokio dalyko kaip „ideali“ kūno temperatūra, nes tai, kas normali vienam žmogui, gali būti per žema arba per aukšta kitam. Kalbant apie temperatūrų skirtumus tarp asmenų, jiems gali turėti įtakos daugelis išorinių ir vidinių veiksnių. Kokie iš jų?

• Matavimo metodas ir vieta  – temperatūra, matuojama pažastyje, burnoje, ausyje, ant kaktos ir net viduje (pvz., tiesiojoje žarnoje), gali skirtis. Todėl matavimo vieta yra labai svarbi.
• Paros laikas – žmogaus kūnas turi savo ritmą; ryte temperatūra gali būti žemesnė, o vakare – aukštesnė. Ji taip pat svyruos ir moterims menstruacinio ciklo metu.
• Individualios savybės – amžius, lytis, kūno svoris, medžiagų apykaita – gali turėti įtakos tam, kokia temperatūra yra „normali“ tam tikram asmeniui.
• Sveikatos būklė ir gyvenimo būdas – ankstesnės infekcijos, uždegimai, fizinis aktyvumas, stresas ir net aplinkos sąlygos (karštis, šaltis, oro kondicionavimas) – tai veiksniai, kurie taip pat gali reikšmingai paveikti žmogaus kūno temperatūrą.

Kada reikėtų susirūpinti dėl savo temperatūros?

Jei jūsų kūno temperatūra yra 36,4 °C arba 36,7 °C, tai nebūtinai reiškia, kad kažkas negerai. Svarbu atsižvelgti į visą kontekstą.

Nerimą turėtų kelti staigūs temperatūros šuoliai – pusė laipsnio, visu laipsniu ar daugiau. Karščiavimas atsiranda, kai kūno temperatūra viršija 38 laipsnius Celsijaus, o žemesnių verčių svyravimai gali rodyti subfebrilinę būseną.

Šiek tiek žemesnės nei 36,6 laipsnių Celsijaus vertės automatiškai nerodo hipotermijos, bet gali atsirasti dėl aukščiau paminėtų išorinių veiksnių.

Interpretuojant matavimo rezultatus, visada svarbu atsižvelgti į tai, kada buvo atliktas matavimas –  koks tai buvo paros metas, ar intensyviai treniravotės, valgėte, o gal patyrėte stresą? Visa tai gali turėti įtakos rezultatams.

Taip pat verta atsižvelgti į bendrą sveikatos būklę, šiuo metu gydomas ligas ir vietą, kurioje buvo atliktas matavimas (kakta, pažastis, ausis).

Naudojant elektroninius termometrus, taip pat reikėtų atsižvelgti į įrangos techninę būklę ir baterijas – jei jos jau susidėvėjusios, termometras gali rodyti klaidingas vertes.