Keisti plūduriuojantys dariniai akyse. Panašūs į kirminus. Kas tai? (VIDEO)

„Skraidančios muselės“ (ang. floaters) prieš akis turi mokslinį pavadinimą Muscae volitantes ir neturi nieko bendra su vabzdžiais.

Tyrimai rodo, kad apie 76 % visų planetos žmonių, neturinčių jokių regėjimo sutrikimų, patiria reiškinį, vadinamą „skraidančiomis musėmis“.

Šios „muselės“ atrodo kaip judančios struktūros, panašios į mažus kirminus, kurios kartais pasirodo regėjimo lauke, jei žmogus žiūri į ką nors ryškaus ir vienodo, pavyzdžiui, dangų, sniegą ar baltą ekraną.

Pasak mokslininkų, šios struktūros yra mažyčiai objektai mūsų akių viduje. Pavyzdžiui, tai gali būti audinių gabalėliai, raudonieji kraujo kūneliai arba baltymų gumulai, plūduriuojantys stiklakūnyje – gelio pavidalo medžiagoje tarp lęšiuko ir tinklainės, kuri palaiko akies formą.

Šviesa, patekusi į akį per lęšiuką, suaktyvina tam tikras tinklainės ląsteles, tačiau jai judant per stiklakūnį, plaukiojančios neskaidrumos meta šešėlius ant tinklainės, sukurdamos keistus vaizdus, ​​kuriuos gali matyti daugelis žmonių.

Pasak mokslininkų, egzistuoja dar vienas reiškinys – judantys objektai plaukioja mūsų regėjimo lauke. Jis žinomas kaip entoptinis mėlynojo lauko reiškinys (blue field entoptic phenomenon) ir laikomas priešingybe Muscae volitantes. Iš tiesų, šie mėlynojo lauko reiškinys yra ne kokios nors stiklakūnio medžiagos metami šešėliai, o baltieji kraujo kūneliai tinklainės kapiliaruose.

Leukocitai yra pakankamai dideli, kad sulėtintų raudonųjų kraujo kūnelių judėjimą kapiliaruose, susidarant sritims, kuriose yra kraujo kūnelių sankaupos. Dėl to, žiūrėdami į ryškiai mėlyną sritį, pavyzdžiui, dangų, žmonės gali matyti jų judėjimą, nes mėlyna spalva nėra absorbuojama plazmos ar leukocitų, kitaip nei raudonųjų kraujo kūnelių.