Kraujo mokslas griūva: atrasta visiškai nauja grupė. Neįtikėtina

Mokslininkai atrado naują kraujo grupę. Ją turi tik trys žmonės. Paaiškėjo, kad kraujas, atpažįstamas kaip B(A) grupė, „turi daugiausia B antigenų, bet taip pat ir nedidelius A antigenų pėdsakus“, praneša mokslo ir technologijų žurnalas „Popular Mechanics“.

„AB0 sistemos neatitikimai buvo ryškūs tarp donorų ir pacientų, net jei jie buvo tos pačios etninės kilmės“, – neseniai rašyta žurnale „Transfusion and Apheresis Science“. Priduriama, kad atradimas pabrėžė paciento būklės ir taikomo gydymo poveikį nenormaliam AB0 tipui. Taip pat „šiame tyrime identifikuoti B(A) tipo asmenys turėjo identiškus genetinius pakitimus, kurie skyrėsi nuo visų anksčiau žinomų alelių (t. y. vienos iš geno versijų – red.) susijusių su B(A) fenotipu“.

„Mokslininkai nustatė keturis alelius B(A) grupėje, kurie skyrėsi nuo kitų kraujo grupių alelių ir lėmė B(A) susidarymą“, – rašo „Popular Mechanics“. „Trys šiuo metu žinomi B(A) atvejai gali būti ne vieninteliai pasaulyje“, – nurodoma toliau. Norint aptikti daugiau galimų žmonių, kurių kraujyje cirkuliuoja būtent toks tipas, reikalingi tolesni tyrimai.

Kraujo grupės nustatomos pagal antigenus. Tai junginiai, „sudaryti iš cukrų ir baltymų, kurie perspėja imuninę sistemą apie kažką svetimo organizme“ ir kurie „sudaro AB0 kraujo grupių sistemos, sukurtos Karlo Landsteinerio 1901 m., pagrindą“, – rašo žurnalas. Toliau nurodoma, kad A antigenas „turi dominuojantį cukrų – N-acetilgalaktozaminą“, B antigeną „daugiausia sudaro cukrus – D-galaktozė“, o AB grupė turi abu antigenus.

Tuo tarpu 0+ grupė „naudoja visiškai kitą antigeną (žinomą kaip Rh faktorius, arba Rh)“, o 0– grupė „neturi nė vieno iš minėtų antigenų“. Visa ši sudėtinga sistema yra koduojama baltymuose AB0 gene, esančiame devintoje chromosomoje. Antigenai yra itin svarbūs kraujo donorystėje ir perpylimams — kad transfuzija būtų sėkminga, donoro ir recipiento antigenai turi būti suderinami. Dėl šios priežasties 0– grupė laikoma „universaliu donoru“, nes „neturi nei A, nei B antigenų, nei Rh(D) antigeno, todėl atmetimo rizika praktiškai lygi nuliui“.

Tačiau ir tai dar ne viskas. Egzistuoja retesnių kraujo grupių nei 0– (be jau minėtos naujos B(A) grupės). „Visame pasaulyje gyvena penkiasdešimt žmonių, turinčių Rh– kraujo grupę, vadinamą „auksiniu krauju“, kuri visiškai neturi Rh antigenų“, – skelbia amerikiečių portalas. Žinoma „tik viena žmogaus, turinčio Gwada– kraujo grupę“, atvejis (atradimas paskelbtas metų pradžioje). Be to, 0– kraujo grupę turi apie 7 procentai pasaulio gyventojų.