„Perdegusi širdis“: ar ji turi savo plakimo limitą? Medikai atskleidė šokiruojantį faktą!

Socialiniuose tinkluose ir pokalbiuose vis dar sklando pasakojimai, kad žmogaus širdis turi tam tikrą širdies dūžių skaičių, kuris gyvenimo metu esą „išnaudojamas“. Dažnai minimas skaičius siekia apie 2,5 milijardo dūžių, todėl žmonėms gali pasirodyti, jog kiekvienas greitesnis širdies susitraukimas tarsi artina gyvenimo pabaigą. Tačiau šiuolaikinė medicina šį mitą laiko visiškai nepagrįstu.

Širdies susitraukimų dažnis: individualumas ir prisitaikymas

Kardiologai pabrėžia, kad širdies susitraukimų dažnis nėra vienodas visiems ir yra labai individualus. Jis priklauso nuo daugybės veiksnių: žmogaus amžiaus, fizinio aktyvumo lygio, emocinės būklės ir net paros ritmo. Jaunesniam ir sveikam žmogui fizinio krūvio metu pulsas gali siekti net 160–180 dūžių per minutę – ir tai yra normalu. Sveikiems žmonėms rekomenduojamas ramybės pulsas yra maždaug 55–90 dūžių per minutę, o sportininkams gali būti dar žemesnis. Svarbu suprasti, kad širdis yra raumuo, kuris treniruojamas fiziniu krūviu. Kuo žmogus labiau treniruotas, tuo efektyviau ir greičiau širdis geba prisitaikyti prie besikeičiančių situacijų.

Saugaus fizinio krūvio principai širdžiai

Nors jokio gyvenimo širdies dūžių limito nėra, svarbu laikytis saugaus fizinio krūvio principų, kad širdžiai nebūtų sukeliama pernelyg didelė apkrova. Specialistai rekomenduoja:

• Konsultuotis su gydytoju: Prieš pradedant naują ar intensyvią treniruočių programą, ypač jei yra sveikatos sutrikimų.
• Pasirinkti tinkamą veiklą: Dinaminės veiklos, tokios kaip ėjimas, bėgimas, šiaurietiškas ėjimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas, yra ypač naudingos širdžiai.
• Palaipsniui didinti krūvį: Reikia vengti staigaus intensyvaus fizinio krūvio po ilgo neaktyvumo laikotarpio.
• Kontroliuoti pulsą: Treniruotės metu svarbu stebėti pulsą. Širdies treniravimui krūvio metu pulsas turėtų būti bent 110–120 dūžių per minutę (jaunesniems daugiau), bet neviršyti saugių ribų. Tai padeda stebėti sportinės apyrankės ir kitos fitneso priemonės.
• Nesportuoti karščio metu: Aukšta temperatūra ir drėgmė sukelia papildomą krūvį širdžiai.
• Gerti pakankamai skysčių: Dehidratacija apsunkina kraujotakos sistemą.
• Užtikrinti pakankamą poilsį: Kūnui, įskaitant širdį, reikia laiko atsistatyti tarp treniruočių.

Kodėl būtinas reguliarus fizinis aktyvumas?

Nejudrus gyvenimo būdas yra vienas rimčiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Reguliarus fizinis aktyvumas ne tik stiprina širdį, bet ir gerina kraujotaką, mažina kraujospūdį, normalizuoja cholesterolio lygį ir apskritai mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Europos kardiologų draugijos gairės rekomenduoja bent 30 minučių fizinio aktyvumo per dieną, kurio metu širdies ritmas pakyla virš 100 dūžių per minutę. Dar geriau – užsiimti 2,5–5 valandomis vidutinio intensyvumo arba 1–2,5 valandomis intensyvaus fizinio krūvio per savaitę. Tai veiksmingai stiprina širdį, o ne „išnaudoja“ jos resursus.

Senstanti širdis – mitas ar realybė?

Dažnai manoma, kad širdis sensta kartu su žmogumi. Tačiau specialistai tvirtina, kad pati širdis nesensta – mes ją „pasendiname“ nesveiku gyvenimo būdu, stresu ir neigiamomis emocijomis. Net devyniasdešimtmečiai žmonės gali turėti visiškai normalią ir sveiką širdį, jei tinkamai ja rūpinosi. Todėl svarbu ne skaičiuoti širdies dūžius, bet gyventi sveikai ir aktyviai, kad širdis išliktų stipri ir ilgaamžė.