Lietuvoje tai delikatesas. Lenkai vien nuo jo išvaizdos krūpteli

Šiandien tokios mėsos vaizdas valgiaraštyje daugeliui gali sukelti šiurpą ir kelti rimtų etinių diskusijų. Tačiau prieš šimtmečius ji nuolat pasirodydavo ant lenkų stalų, o Lietuvoje iki šiol kai kuriuose restoranuose ją galima užsisakyti kaip senųjų medžioklės tradicijų simbolį.

Bebro mėsos valgymas šiandien gali atrodyti ekscentriškas sumanymas, tačiau anksčiau tai nieko nestebino. Nors šiuo metu Baltijos šalyse šis produktas kiek primirštas, jo vis dar galima rasti vietose, puoselėjančiose medžioklės virtuvę, pavyzdžiui, garsiajame Vilniaus restorane „Lokys“.

Bebro mėsa

Bebro atsiradimo ant stalų istorija susijusi su griežtu pasninko laikymusi senosios bajorijos laikais. Bažnyčia nurodė penktadieniais ir pasninko laikotarpiais susilaikyti nuo mėsos, o privilegijuotiems visuomenės sluoksniams tai buvo sunkiai priimtina. Todėl buvo ieškoma kūrybiškų būdų apeiti taisykles, nerizikuojant patirti gėdos.

Kadangi šis gyvūnas didžiąją laiko dalį praleidžia vandenyje ir turi būdingą plokščią uodegą, jis imtas laikyti žuvimi. Pagrindiniu argumentu tapo faktas, kad bebro uodega padengta žvynais. Dėl šios gudrios, nors biologiškai klaidingos interpretacijos, bajorams penktadieniais nereikėjo tenkintis bulvėmis kaip valstiečiams. Vietoje kuklaus, be mėsos patiekalo, ant ponų stalų atsidurdavo keptas bebras, kuris oficialiai valgiaraštyje buvo įvardijamas kaip žuvies patiekalas.

Koks bebro mėsos skonis?

Tie, kurie ryžtasi įveikti savo vidinį pasipriešinimą, gali atrasti įdomų mitybos paįvairinimą. Kaip laisvėje, natūraliomis sąlygomis gyvenanti medžiojamųjų gyvūnų mėsa, bebro mėsa yra švari, be dirbtinių pašarų ir antibiotikų. Skoniu ji primena tradicinę žvėrieną ar jautieną, tačiau pasižymi ryškiu miško aromatu. Dėl specifinės, augalinės graužiko mitybos ši mėsa turi būdingą, švelniai salstelėjusį poskonį, išskiriantį ją iš kitų žvėrienos rūšių.

Ji yra turtingas lengvai pasisavinamos heminės geležies, cinko, vario bei B grupės vitaminų šaltinis. Pašalinus poodinį riebalų sluoksnį, pati mėsa yra palyginti liesa ir suteikia visavertį baltymą.

Lietuvoje ši mėsa naudojama įvairiais būdais – nuo kepsnių ir troškinių iki paštetų, rūkytų dešrų ar plėšytos mėsos mėsainiams. Taip pat jos galima rasti džiovintos arba mėsos konservų pavidalu.

Lenkijoje bebras yra rūšis, kuriai taikoma dalinė apsauga. Mėsą galima gauti tik legalių, reglamentuotų medžioklių metu. Kiekviena mėsos porcija privalo būti patikrinta veterinaro dėl pavojingų ligų ir parazitų.