Susirūpinkite: šis veiksnys širdžiai pavojingesnis nei diabetas ir cholesterolis

Finansiniai sunkumai spartina širdies senėjimą labiau nei diabetas ir didelis cholesterolio kiekis. Šią išvadą padarė Mayo klinikos tyrėjai, išanalizavę beveik 300 000 elektrokardiogramų, atliktų nuo 2018 iki 2023 m., duomenis.

Tyrime buvo naudojamas dirbtinio intelekto modelis, galintis nustatyti vadinamąjį „tikrąjį širdies amžių“. Jis apskaičiuojamas pagal širdies elektrinės sistemos būklę ir gali labai skirtis nuo žmogaus biologinio amžiaus. Kuo širdis „senesnė“ pagal šiuos rodiklius, tuo didesnė širdies ir kraujagyslių ligų bei mirties rizika.

Mokslininkai palygino devynis socialinius veiksnius, įskaitant gyvenimo sąlygas, prieigą prie maisto, išsilavinimo lygį, transportą ir stresą. Finansinis nestabilumas pasirodė esąs stipriausias veiksnys, lemiantis spartesnį širdies senėjimą, pranokstantis tradicinę riziką.

Per dvejus stebėjimo metus žmonės, pranešę apie didelius finansinius sunkumus, turėjo 60 % didesnę mirties riziką, net ir atsižvelgus į gretutines ligas. Palyginimui, ankstesnis širdies smūgis mirtingumą padidino tik 10 %. Nestabilios būsto sąlygos padidino mirties riziką 18 %, o maisto trūkumas pagal neigiamą poveikį širdžiai nusileido tik skurdui.

Dirbtinio intelekto modelis buvo apmokytas naudojant daugiau nei 775 000 EKG ir nustatė subtilius elektrinius pokyčius, susijusius su ilgalaikiais širdies pažeidimais. Tarp medicininių diagnozių didžiausią įtaką turėjo aukštas kraujospūdis, po jo sekė diabetas ir širdies nepakankamumas. Tačiau apskritai socialinės sąlygos geriau paaiškino pagreitėjusį širdies senėjimą nei gyvenimo būdas ar ligos istorija.

Tyrimas taip pat atskleidė rasinius skirtumus. Juodaodžiai dalyviai dažniau rodė pagreitėjusio širdies senėjimo požymius nei baltaodžiai, net ir turėdami tą pačią medicininę patirtį, o tai rodo esminį socialinių veiksnių vaidmenį.

Autoriai pažymi, kad lėtinis finansinis stresas palaiko padidėjusį streso hormonų kiekį, didina uždegimą, riboja prieigą prie kokybiškos mitybos, vaistų ir reguliarios medicininės priežiūros, sutrikdo miegą ir kasdienį gyvenimą. Laikui bėgant, ši besikaupianti apkrova tiesiogiai veikia širdies sveikatą.