Hipotermija žiemą: požymiai, kad jūsų kūnas pradėjo „išsijungti“

Ilgalaikis buvimas žemoje temperatūroje gali būti pavojingas, ypač rizikos grupės asmenims – pagyvenusiems žmonėms, kūdikiams ir mažiems vaikams. „Hipotermija yra būklė, kai dėl ilgalaikio šalčio poveikio kūno temperatūra nukrenta žemiau 35 laipsnių Celsijaus, ir kūnas negali sušilti“, – aiškina dr. Moshe Figdoras, Jeruzalės „Meuhedet“ skubios pagalbos centro (Malrad) medicinos direktorius.

„Hipotermija gali sukelti rimtų problemų, tokių kaip suretėjęs širdies ritmas, sulėtėjęs kvėpavimas ir nervų sistemos silpnėjimas. Sunkesniais atvejais ji gali sukelti sąmonės praradimą ir net mirtį“, – priduria dr. M. Figdoras. „Hipotermija gali pasireikšti ilgai būnant šaltame ore ar šaltame vandenyje, o vienas iš jos simptomų yra drebulys, nors sunkiais atvejais drebulys iš tikrųjų išnyksta. Kitas mechanizmas, kuriuo organizmas apsaugo save nuo šilumos praradimo per odą, yra smulkių kraujagyslių susiaurėjimas. Todėl hipotermija sergančio paciento oda tampa blyški, o kartais ir melsva, ypač ant veido, lūpų ir pirštų galiukų. Kiti simptomai yra nerišli kalba, sumišimas, nuovargis, dažnas kvėpavimas ir dažnas šlapinimasis. Kadangi hipotermija gali vystytis palaipsniui ir sukelti dezorientaciją, ją patiriantys gali net nesuvokti, kad tai vyksta.“

Dr. M. Figdoras paaiškina, kad įtarus hipotermiją, „rekomenduojama kuo greičiau perkelti pacientą į šiltesnę vietą, nuvilkti šlapius drabužius, uždengti jį antklodėmis ir duoti šiltų gėrimų, jei jis sąmoningas ir gali gerti.“ Taip pat svarbu apžiūrėti pacientą dėl nušalimų. Nušalimas yra tam tikros kūno dalies – dažniausiai pirštų ar kojų pirštų – pažeidimas dėl šalčio poveikio. Įtarus nušalimą, venkite trinti ar masažuoti pažeistas vietas, nes tai gali pabloginti būklę.

Įtarus sunkią hipotermiją, dr. M. Figdoras pataria nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. „Tokiu atveju pacientas kuo greičiau bus nugabentas į skubios pagalbos skyrių, kur bus pradėtas intensyvesnis šildymas, kad paciento kūno temperatūra palaipsniui sugrįžtų į normalią, pavyzdžiui, leidžiant šildomus skysčius į veną, naudojant specializuotas išorinio šildymo sistemas ir, jei reikia, ventiliuojant šildomu deguonimi.

Kaip visada, geriausias gydymas yra prevencija“, – apibendrina jis. „Įsitikinkite, kad kūdikiai ir maži vaikai yra šiltai aprengti ir dėvi kepurę, kai lauke šalta. Senyvo amžiaus žmonės turėtų pasirūpinti, kad jų namai būtų tinkamai šildomi. Kita rizikos grupė yra benamiai ir gatvėse gyvenantys asmenys, taip pat asmenys, turintys priklausomybę nuo alkoholio: alkoholis gali apsunkinti kūno temperatūros kritimo pastebėjimą. Jei pastebėjote tokį asmenį šalia savęs, turėtumėte kviesti medicininę pagalbą.“