Medicininė paslaptis išspręsta: girti, nors ir nevartojo alkoholio

Išsamiausias iki šiol atliktas žarnyno fermentacijos sindromo tyrimas patvirtina bakterijų vaidmenį gaminant alkoholį žarnyne. Mokslininkai aprašo naujas terapines gaires.

Žarnyno fermentacijos sindromas buvo aprašytas dar XIX a. Gydytojai fiksuodavo retus atvejus, kai asmenys „atrodydavo girti“ po valgio, o ne po alkoholio vartojimo. Iš pradžių mokslininkai šį susirgimą priskyrė grybelių pertekliui pacientų žarnyne. Tik 2019 m. tyrėjams pavyko įrodyti, kad už šį sindromą atsakingos bakterijos.

Naujausias tyrimas, paskelbtas moksliniame žurnale „Nature Microbiology“, patvirtina šią tezę.

Žarnyno fermentacijos sindromo simptomai

Asmens, sergančio žarnyno fermentacijos sindromu, žarnyne, suvartojus didelį kiekį angliavandenių (ypač cukraus), pradeda gamintis alkoholis. Tai sukelia pacientui girtumo būseną. Pacientus dažnai lydi sąmonės ir atminties sutrikimai. Ligoniai taip pat skundžiasi pusiausvyros sutrikimais, pilvo pūtimu, pykinimu bei dažnu viduriavimu.

Bakterijos vietoj grybelių? Proveržis tiriant retą susirgimą

Tyrėjai stebėjo 22 pacientus, sergančius žarnyno fermentacijos sindromu, 21 jų kartu gyvenantį asmenį bei 22 kontrolinės grupės dalyvius. Berndo Schnablo iš „Mass General Brigham“ vadovaujama komanda palygino žarnyno mikroorganizmų sudėtį ir aktyvumą, kad nustatytų skirtumus. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad pacientų išmatų mėginiuose alkoholio kiekis buvo gerokai didesnis nei mėginiuose, paimtuose iš jų namiškių ar kontrolinės grupės. Ligoniams dažniau pasitaikydavo padidėję kepenų pažeidimo žymenys, o vienam pacientui buvo diagnozuota kepenų cirozė.

Mokslininkai nurodė, kad už sindromo vystymąsi ypač atsakingos Klebsiella ir Escherichia coli bakterijos. Pastarosios anksčiau retai buvo siejamos su šia liga, tačiau šiame tyrime jų kiekis augo ligos paūmėjimų metu ir mažėjo remisijos laikotarpiu. Kai kuriais atvejais E. coli dinamika atspindėjo simptomus, įskaitant apgirtimo epizodus po valgių, kuriuose gausu angliavandenių. Tačiau tyrėjai vis dar nežino, kodėl šios bakterijos sukelia šį retą susirgimą tik daliai žmonių, turinčių minėtas atmainas.

Nauji gydymo metodai

Komanda nerado grybelių kiekio skirtumų tarp sergančiųjų ir kontrolinės grupės. Tačiau autoriai pabrėžia, kad daugelis pacientų anksčiau vartojo priešgrybelinius vaistus. Todėl tyrėjai neatmeta galimybės, kad kai kuriems asmenims mielės gali turėti įtakos sindromo vystymuisi. Vienas iš tirtų pacientų buvo sėkmingai išgydytas taikant kelis išmatų mikrobiotos transplantacijos (FMT) ciklus. Šiuo metu rengiami klinikiniai šio metodo tyrimai.

Visgi mokslininkai ieško tikslesnių ir veiksmingesnių terapijų. Kaip vertina B. Schnablis, „FMT veikia tarsi kūjis“. Jo nuomone, efektyvesnis metodas galėtų būti bakterijų, padedančių metabolizuoti metanolį, skyrimas pacientams.