Rūko, valgo riebiai ir gyvena iki 100? Sensacingas tyrimas. Štai kokia ilgaamžiškumo paslaptis

Maždaug 50 % žmogaus gyvenimo trukmės lemia genetika, teigia mokslinis leidinys „Science“, remdamasis naujais šimtamečių fenomeno tyrimais. 

Kas lemia ilgaamžiškumą?

Tai ne „idealaus“ gyvenimo būdo ar griežtų dietų klausimas, o retų genetinių variantų, kurie lėtina senėjimo procesą, buvimas.

Šie genai veikia kaip savotiškas biologinis gynybos mechanizmas: jie padidina organizmo atsparumą pagrindinėms mirties priežastims senatvėje – vėžiui, Alzheimerio ligai ir širdies ir kraujagyslių patologijoms.

Be to, tokie genetiniai bruožai gali slopinti hormoninius signalus, kurie skatina per didelį ląstelių augimą. Dėl to organizmas ilgiau išlaiko jaunatvišką būseną, o ląstelių senėjimas vyksta lėčiau. Įdomu tai, kad gyvenimo būdas ne visada yra lemiamas veiksnys. Tarp 96–109 metų amžiaus žmonių pusė turėjo antsvorio arba buvo nutukę, apie 50 % rūkė per savo gyvenimą, o mažiau nei pusė buvo reguliariai fiziškai aktyvūs. Mokslininkai jau bando atkartoti vadinamųjų ilgaamžiškumo genų poveikį, naudodami vaistus.

Visų pirma, tiriamas metformino, vaisto nuo diabeto, ir GLP-1 vaistų, kurie naudojami kovai su nutukimu, potencialas. Ankstesnės hipotezės rodo, kad šie vaistai gali turėti įtakos biologiniams senėjimo mechanizmams net ir žmonėms, neturintiems palankios genetikos.

Tačiau mokslininkai pažymi, kad nepaisant svarbaus paveldimumo vaidmens, sveikas gyvenimo būdas išlieka itin svarbus mažinant lėtinių ligų riziką ir palaikant gyvenimo kokybę.