Virusas organizme išlieka metų metus. Jis gali pažeisti burną, gerklę ir smegenis

Paprastoji pūslelinė – tai ne tik estetinė problema, bet visų pirma sveikatos klausimas. Nepaisoma ji gali sukelti sunkių, ilgalaikių komplikacijų.

Kas yra paprastoji pūslelinė?

Paprastoji pūslelinė (Herpes simplex) – tai virusinė odos ir gleivinių liga, kuri šnekamojoje kalboje dažniausiai vadinama tiesiog pūsleline.

Dažniausiai ji sukelia skausmingas pūsleles ant lūpų, prieš kurių atsiradimą juntamas niežulys, dilgčiojimas ir odos tempimo pojūtis. Iš pradžių pūslelėse būna skaidrus skystis, kuris vėliau susidrumsčia, o pažeidimai pasidengia šašais, nukrentančiais po kelių dienų. Nors simptomai išnyksta maždaug po 10 dienų, virusas organizme lieka visam laikui.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, HSV-1 viruso nešiotojai yra apie 3,7 mlrd. žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje net 80-90 proc. populiacijos turi antikūnų prieš šį virusą, o tai reiškia, kad dauguma iš mūsų yra su juo susidūrę.

Užsikrėtimo priežastys ir būdai

HSV-1 virusu dažniausiai užsikrečiama vaikystėje per tiesioginį kontaktą su sergančiu asmeniu. Patekęs į organizmą virusas lieka „miegoti“, tačiau gali suaktyvėti dėl įvairių veiksnių, tokių kaip:

• stresas,
• pervargimas,
• karščiavimas,
• menstruacijos,
• per didelis saulės spindulių kiekis,
• neseniai persirgta kita infekcija.

Vieną kartą užsikrėtęs organizmas negali visiškai atsikratyti viruso – jis gali kartotis daugybę kartų per gyvenimą. Todėl labai svarbu rūpintis stipriu imunitetu, kuris saugo nuo HSV-1 viruso „atgimimo“.

Pūslelinės komplikacijos

Nors asmenims, kurių imunitetas stiprus, pūslelinė apsiriboja vietiniais odos pažeidimais, kai kuriems pacientams ji gali sukelti pavojingų komplikacijų. Esant nusilpusiai imuninei sistemai, virusas gali pažeisti vidaus organus ar net smegenis.

Herpesinis encefalitas (smegenų uždegimas) yra viena rimčiausių infekcijos pasekmių – jis gali sukelti negrįžtamus neuronų pažeidimus ir sutrikdyti smegenų funkcijas. Pūslelinės virusas yra viena dažniausių virusinio encefalito priežasčių, sukeliančių negrįžtamą žalą.

Kaip išvengti pūslelinės?

Kadangi pūslelinės virusas organizme lieka visam gyvenimui ir gali sukelti sunkių komplikacijų, itin svarbu vengti jo suaktyvėjimą skatinančių veiksnių. Nors pūslelinę galima veiksmingai gydyti, pirmiausia verta jos vengti, kad būtų maksimaliai sumažinta sveikatos problemų rizika.

Todėl patartina:

• rūpintis imunitetu,
• vengti streso,
• sveikai maitintis,
• saugoti odą nuo per didelio saulės poveikio.

Esant dažniems atkryčiams, verta pasitarti su gydytoju, kuris gali paskirti priešvirusinį gydymą.

Nors pūslelinė atrodo kaip nepavojingas negalavimas, tam tikrais atvejais ji gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai. Todėl verta į ją žiūrėti rimtai ir tinkamai rūpintis profilaktika.

Vietinis pūslelinės gydymas

Esant lengviems odos pažeidimams, sukeltiems pūslelinės viruso, gali būti veiksmingas vietinis gydymas. Pirmiausia vartojami priešvirusiniai vaistai, tokie kaip acikloviras, denotyviras, dokozanolis ar tromantadinas, kurie slopina viruso dauginimąsi ir pagreitina gijimą. Verta pabrėžti, kad nėščioms moterims beveik visada skiriamas acikloviras, kuris laikomas saugiu vaisiui.

Atsiradus skausmui ar karščiavimui, galima vartoti nuskausminamuosius ir temperatūrą mažinančius vaistus, tačiau, jei šie simptomai atsiranda dėl pūslelinės, būtina pasitarti su gydytoju – gali prireikti sisteminio gydymo. Sunkesnė pūslelinės eiga, kai pasireiškia ne tik odos pažeidimai, gydoma priešvirusiniais preparatais, tokiais kaip acikloviras ar valacikloviras, tačiau jie skiriami gerti arba leidžiami į veną.

Visgi reikia nepamiršti, kad vietinis gydymas yra efektyvus daugiausia lūpų pūslelinės atveju – pavyzdžiui, lytinių organų infekcijos atveju būtina sisteminė terapija. Taip pat nereikėtų savarankiškai gydyti akių pūslelinės, dėl kurios visada būtina kreiptis į gydytoją oftalmologą.