Tylioji bomba jūsų kraujyje: gydytojai perspėja apie skaičių, kurį viršijus organizmas pradeda „virti“

Trigliceridai yra pagrindinė kraujyje cirkuliuojančių riebalų forma. Taip organizmas kaupia energijos perteklių, gautą su maistu – dažniausiai iš angliavandenių (cukrų) bei alkoholio. Kai jų koncentracija viršija normą, padidėja širdies ligų ir medžiagų apykaitos sutrikimų rizika. Kas dažniausiai kelia jų lygį ir kokie pokyčiai iš tikrųjų padeda jį sumažinti?

Trigliceridai – tai glicerolio ir trijų riebalų rūgščių esteriai, t. y. pagrindinė energijos atsargų forma organizme. Kraujyje jie cirkuliuoja dalelėse, vadinamose lipoproteinais (daugiausia MTL – labai mažo tankio lipoproteinais).

Tyrimas atliekamas nevalgius, nes maistas gali padidinti rezultatą net kelioms valandoms. Vertinant rezultatus vadovaujamasi šiomis gairėmis:

• Normali koncentracija: mažiau nei 150 mg/dl.
• Ribinė koncentracija: nuo 150 iki 199 mg/dl.
• Didelė koncentracija: virš 200 mg/dl.
• Labai didelė koncentracija: viršijanti 1000 mg/dl (ženkliai padidina ūminio kasos uždegimo riziką ir reikalauja skubios gydytojo priežiūros).

Cukraus ir alkoholio perteklius – dažniausia nepastebima priežastis

Cukraus perteklius, o ypač fruktozė, esanti saldintuose gėrimuose, saldumynuose bei gliukozės-fruktozės sirupuose, yra vienas pagrindinių veiksnių, didinančių trigliceridų kiekį. Kepenys šį cukrų perteklių paverčia riebalų rūgštimis, o vėliau – trigliceridais. Šis procesas suintensyvėja, kai su maistu gaunama daugiau kalorijų, nei organizmas spėja sunaudoti.

Alkoholis veikia panašiai ar net dar stipriau. Net ir nedideli, bet reguliariai vartojami alkoholio kiekiai gali padidinti trigliceridų koncentraciją, nes kepenys pirmiausia skaido etanolį, o energijos perteklių kaupia riebalų pavidalu. Saldžių gėrimų bei alkoholio atsisakymas dažnai duoda pastebimą rezultatą jau po kelių savaičių.

Atsparumas insulinui, antsvoris ir judėjimo stoka

Atsparumas insulinui (sumažėjęs audinių jautrumas insulinui) dažnai pasireiškia kartu su padidėjusiu trigliceridų kiekiu. Esant tokiai būklei, kepenys gamina daugiau MTL lipoproteinų, kurie kraujyje transportuoja trigliceridus.

Antsvoris, ypač riebalų kaupimasis pilvo srityje, šį procesą paspartina. Visceraliniai (vidiniai) riebalai yra metaboliškai aktyvūs ir didina laisvųjų riebalų rūgščių patekimą į kepenis. Judėjimo stoka situaciją dar labiau blogina, nes raumenys sunaudoja mažiau riebalų kaip energijos šaltinio. Reguliarus fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, 30 minučių greito ėjimo kasdien, gali palaipsniui sumažinti aukštus rodiklius.

Riebalai mityboje – kurie didina, o kurie mažina?

Svarbu įsidėmėti, kad ne visi riebalai trigliceridų lygį veikia vienodai:

1. Žalingi riebalai: prastos kokybės riebalai, esantys kietuose margarinuose ir konditerijos gaminiuose, blogina lipidų profilį. Didelis sočiųjų riebalų kiekis (riebi mėsa, perdirbti produktai) taip pat gali kelti rodiklius, ypač esant kalorijų pertekliui.
2. Naudingi riebalai: visiškai kitaip veikia Omega-3 riebalų rūgštys, gaunamos iš riebios jūrinės žuvies. Klinikiniai tyrimai rodo, kad 2–4 gramų EPA ir DHA paros dozė gali sumažinti trigliceridų kiekį net keliasdešimt procentų. Reguliarus žuvies vartojimas bent du kartus per savaitę ženkliai prisideda prie tyrimų rezultatų gerinimo.

Angliavandeniai ir glikeminis indeksas

Produktai su aukštu glikeminiu indeksu (tie, kurie greitai pakelia gliukozės kiekį kraujyje) skatina trigliceridų augimą. Balta duona, bandelės, saldūs pusryčių dribsniai bei klasikiniai baltieji ryžiai sukelia staigius insulino šuolius, kurie palengvina energijos kaupimą riebalų pavidalu.

Jei dieta sudaryta taip, kad angliavandeniai sudaro daugiau nei 60 % energijos ir jie gaunami iš rafinuotų produktų, trigliceridų kiekis gali augti, ypač jei žmogus mažai juda. Pakeitus dalį jų pilno grūdo produktais, ankštinėmis daržovėmis bei ląstelienos turinčiomis daržovėmis, rezultatai gerėja. 25–40 gramų skaidulų per dieną padeda stabilizuoti lipidų apykaitą.

Kas iš tikrųjų padeda sumažinti trigliceridų kiekį?

Geriausią rezultatą duoda ne pavieniai pakeitimai, o kelių veiksmų derinys:

• Svorio mažinimas: atsikračius 5–10 % kūno masės, trigliceridų kiekis gali nukristi nuo keliolikos iki keliasdešimt procentų.
• Aerobinis krūvis: greitas ėjimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas (bent 150 minučių per savaitę) didina riebalų rūgščių sunaudojimą raumenyse. Galima sportuoti ir namuose naudojant savo kūno svorį, gumas ar svarmenis.
• Porcijų kontrolė: svarbu riboti užkandžiavimą tarp valgymų.
• Gydymas: kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti fibratus arba dideles Omega-3 dozes.

Kada padidėję trigliceridai reikalauja skubaus dėmesio?

Būtina kreiptis į gydytoją, jei trigliceridų kiekis viršija 500 mg/dl, o ypač – 1000 mg/dl. Tokios vertės kelia ūminio pankreatito pavojų. Pavojaus signalai:

• Pykinimas,
• Stiprus skausmas viršutinėje pilvo dalyje,
• Vėmimas.

Taip pat skubios diagnostikos reikia, jei rodikliai staiga šokteli asmenims, sergantiems cukriniu diabetu, skydliaukės hipofunkcija ar inkstų ligomis. Verta peržiūrėti ir vartojamus vaistus – kai kurie hormoniniai preparatai, retinoidai ar gliukokortikosteroidai gali didinti trigliceridų kiekį.

Apibendrinant: trigliceridai yra jautrus rodiklis, rodantis, kaip organizmas susitvarko su energijos pertekliumi. Nedideli, bet sistemingi mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai dažnai duoda puikių rezultatų, tačiau aukštų rodiklių ignoruoti negalima.