Dekstrano hidrogelis: smarkiai nudegusią odą galima atauginti

Džonso Hopkinso universitete (Johns Hopkins University) sukurto gelio sudėtyje nėra medikamentinių medžiagų ar biologinių komponentų. Esminė gelio sudedamoji dalis – polimeras dekstranas. Iš pradžių Šarono Gerechto (Sharon Gerecht) vadovaujami išradėjai planavo gelio sudėtį papildyti kamieninėmis ląstelėmis ir augimą skatinančiomis medžiagomis, tačiau pastebėjo, jog odos augimą nudegimo vietoje dekstranas puikiai stimuliuoja ir vienas pats. Visas gelio veikimo principo mechanizmas kol kas iki galo nėra išaiškintas. Tačiau mokslininkai tvirtina, jog uždegiminės ląstelės (neutrofilai, makrofagai) į gelį prasiskverbia lengvai, palaipsniui jį ardo ir inicijuoja sparčius vaskuliarizacijos (kraujagyslių ir kapiliarų vystymosi) procesus. Tai yra kertinis momentas, leidžiantis žaizdos vietoje susidaryti ne randui, o naujam odos sluoksniui. Anot mokslininkų, į gyjančią vietą pritekėjus kraujo, gelin prasiskverbs ir kamieninės ląstelės, kurios virsta reikalingo tipo (šiuo atveju – odos, kraujotakos organų ar kt.) ląstelėmis. Naujojo gelio gydomosios savybės buvo išbandytos eksperimentuose su pelėmis. Praėjus savaitei po to, kai stipriai nudeginta oda buvo padengta geliu (pažeista oda prieš tepant geliu buvo pašalinta), bandomųjų gyvūnų žaizdose susiformavo kapiliarų tinklai. Po trijų savaičių geliu suvilgytoje vietoje susiformavo įvairios epitelinės struktūros (taip pat ir folikulai bei prakaito liaukos).

Po penkių savaičių nudegintoje vietoje jau buvo susiformavusi visavertė oda, pasižymėjusi visomis būtinomis morfologinėmis ypatybėmis ir sveikiems odos audiniams būdingu storiu. Ataugusi oda netrukus pasidengė plaukeliais. Detaliau su šio tyrimo ataskaita galima susipažinti PNAS publikacijoje.

Atlikus kai kuriuos kontrolinius eksperimentus, paaiškėjo, jog naujasis dekstrano gelis yra efektyvesnis už iki šiol odos nudegimų gydymui naudotą medžiagą, kuri gaminama iš galvijų kolageno.

Gelio kūrėjai yra linkę manyti, jog jų išradimas neturėtų kainuoti brangiai, nes jo masinė gamyba neturėtų būti sudėtinga. Gelis galėtų būti tinkamas gydant ne tik nudegimus, bet ir opas. Tiesa, pirmųjų gelio bandymų su žmonėmis dar teks palūkėti – siekiant išsiaiškinti visus gelio poveikio niuansus ir įsitikinti, jog šalutinio poveikio nėra, planuojama atlikti daugiau tyrimų su gyvūnais.

Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com