Atrastasis hormonas imituoja pratimų poveikį neliejant prakaito

Baltymo PGC1-alfa dėka suteikiama didelė dalis treniravimosi naudos, pavyzdžiui, atsparumas metaboliniams susirgimams. Norėdama išsiaiškinti daugiau, Dana Farber Vėžio instituto Bostone mokslininkų komanda išanalizavo medžiagas, kurias išskiria raumenys ir reguliuoja PGC1-alfa baltymas. Viena iš šių medžiagų pasirodė esą naujas hormonas, iki šiol nepastebėtas, nes slėpėsi sudėtingos molekulės viduje.

Tolesnis tyrimas parodė, kad šio hormono lygis šokteldavo pelėms ir žmonėms pasimankštinus. Kai hormono būdavo įšvirkščiama į besivystančias pelių poodines riebalų ląsteles, pastarosios buvo labiau linkusios tapti „rudosiomis“ riebalų ląstelėmis. Jos, kaip ir rudieji riebalai, pritaikytos kūno šilumos gamybai iš kūno degalų.

„Hormonas neša žinutę iš raumenų riebaliniam audiniui“, - aiškina tyrimo autorius Pontus Bostromas. Bruce Spiegelmanas, laboratorijos vadovas, pavadino hormoną irisinu pagal senovės graikų mitologijos deivę-pasiuntinę Iris.

Pelės, ėdusios riebų maistą ir turinčios irisino geną, sunaudojo daugiau energijos ir buvo lengvesnės, nei pelės, gavusios placebo (Nature, DOI: 10.1038/nature10777).

Lengva spekuliuoti apie hormono, teikiančio mankštos efektą, naudojimą, bet jo egzistavimo paaiškinimas yra „kiek sudėtingesnis“, - toliau aiškina Bostromas. Kol kas dar neatsakyti visi klausimai. Pavyzdžiui, kodėl pratimai turėtų skatinti įvykius, kurie galiausiai sukuria riebalų ląsteles, lengviau švaistančias energiją užuot ją kaupiančias? Kokią naudą iš to gauna organizmas?

Jan Nedergaardas, tyrinėjantis ruduosius riebalus Wenner-Gren institute Stockholm universitete, Švedijoje, sako, kad irisinas „galėtų būti svarbus visiems su nutukimu susijusiems sutrikimams“, bet taip pat sumišęs dėl jo kilmės. Bostromas su kolegomis spėja, kad tai gali būti susiję su drebuliu. Jeigu raumenų susitraukimai drebant verčia kūną gaminti irisiną, kuris savo ruožtu lemia rudųjų riebalų, gaminančių šilumą, vystymąsi, hormonas galėjo išsivystyti kaip priemonė nuo hipotermijos.

Tačiau tai tik spėjimas. Galbūt slypi dar kažkas, ko mokslininkai nepastebėjo - tad iki realaus hormono pritaikymo dar reikės sulaukti daugybės naujų tyrimų rezultatų.

Tiffany O'Callaghan, New Scientist 2012-01-14