Nors socialinės gerovės valstybėse „perdegimas“ yra pripažinta klinikinė liga, Lietuvoje šis fenomenas neegzistuoja (nei terminas, nei požymių pripažinimas). Tvirtai tikiu, kad šią klaidą reikia ištaisyti, kadangi perdegusių darbuotojų Lietuvoje yra ištisos virtinės, o perdegimo pasekmės ilgalaikės ir labai žalingos tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pradžioje paaiškinsiu, kas yra perdegimas arba išsikvėpimas. Tai – nuolatinio streso ir pastovios fizinės, psichinės ir emocinės įtampos padarinys, pasireiškiantis įvairiais fiziologiniais, neurokognityviniais ir emociniais simptomais. Dažniausiai vartojama profesinio perdegimo sąvoka, kuomet apeliuojama į tai, kad perdegimas kyla iš darbinių santykių ir darbo konteksto. Tačiau perdegti galima ir globojant sergančius ar neįgalius tėvus, senelius ir vaikus. Šiame straipsnyje supažindinsiu būtent su profesiniu perdegimu.
Kai perdegame, mes jaučiamės išsekę, grįžę iš darbo nebenorime nieko daryti, nebeturime jėgų sportuoti ar užsiimti kita atpalaiduojančia veikla. Tampame irzlūs ir ciniški. Galime nepelnytai griežtai ir priekabiai elgtis su kolegomis ir sutuoktiniais ar vaikais. Tampa sunku valdyti emocijas, ypač pyktį. Smulkmenos ima erzinti, darbas nebedžiugina, bet tampa kančia. Galime tapti uždaresni, nejautresni aplinkiniams arba atvirkščiai, imti be paliovos skųstis ir ieškoti priekabių. Todėl krenta mūsų darbo kokybė ir rezultatyvumas.
Nors perdegimą sukelia vidinių ir išorinių veiksnių samplaika, vis dėlto dauguma kompanijų ir jų darbuotojų elgiasi panašiai, taigi, veiksnius galima klasifikuoti ir nustatyti darbuotojo perdegimo rizikos laipsnį. Pavyzdžiui, jei esate perfekcionistas arba idealistas, turite didžiules profesines ambicijas, esate įpratęs sunkiai dirbti, o darbe turite didžiulį darbo krūvį ir „degančius“ terminus, tačiau negaunate pripažinimo ir įvertinimo, didelė tikimybė, kad Jums gresia perdegimas.
Psichologai H. Freudenberger ir G. North mano, kad perdegimo procesas pasireiškia įvairiais požymiais. Nebūtinai kiekvienas žmogus patirs kiekvieną iš šių požymių ar išgyvens juos nurodyta eilės tvarka. Toliau pateiksiu šių psichologų nurodytus perdegimo požymius.
- Poreikis įrodyti savo vertę
- Perdegimo procesas prasideda nuo poreikio įrodyti savo vertę ir nerealistiškų lūkesčių. Pavyzdžiui, pasamdytas jaunas ambicingas darbuotojas nori parodyti senbuviams, koks jis svarbus ir reikalingas. Jis tiki, kad gali „kalnus nuversti“, lieka ilgiau darbe, apsikrauna papildomomis užduotimis, teikia įvairius pasiūlymus, kuriuos pats ir turi koordinuoti. Jis neprašo pagalbos, stengiasi viską išsiaiškinti ir atlikti pats. Nerealistiški lūkesčiai šiuo atveju – tai iš vienos pusės, tikėjimas, kad galima tapti nepakeičiamu, iš kitos pusės, manymas, kad vienas darbuotojas gali kokybiškai atlikti sudėtingas funkcijas, reikalaujančias įvairialypių žinių, įgūdžių ir patirties.
- Savo poreikių nepaisymas
- Kaip ir poreikis įrodyti savo vertę, savo poreikių apleidimas yra tiek perdegimo priežastis, tiek požymis. Žmogus, kuris visą save atiduoda darbui, ignoruoja kitus savo poreikius: socialinį (apleidžia savo šeimą, neturi laiko susitikti su draugais), fizinį (nesportuoja, nesirūpina savo sveikata), gerų emocijų (neturi laisvalaikio, jokio mėgstamo užsiėmimo, malonių atsipalaidavimo būdų).
- Sakysite, na, ir kas čia tokio, gal toks žmogus gauna energijos ir pasitenkinimo iš darbo? Pradžioje gali taip ir būti, bet ilgainiui, kadangi žmogus turi ribotus energijos išteklius ir mūsų kūnas „nusidėvi“ nuo nuolatinės darbinės būsenos ir streso pasiekti gerus rezultatus, žmogus pervargsta ir pasijunta vienišas.
- Vidinis konfliktas ir fiziologiniai požymiai
- Vis dažniau atsiranda vidiniai ir išoriniai konfliktai. Vidinis konfliktas – tai prieštaravimas tarp skirtingų norų, arba tarp noro ir elgesio. Pavyzdžiui, lauke gražus oras, žmogus nori išeiti iš darbo penktą valandą, kad galėtų pasivaikščioti po miestą, tačiau lieka darbe tradiciškai, iki aštuonių.
- Padažnėja konfliktai su kolegomis ir šeimyniškiais. Atsiranda pirmieji fiziologiniai perdegimo požymiai: galvos skausmas, valgymo įpročių pokyčiai, nuovargis, nemiga, raumenų įtampa, skausmai pečių zonoje, nusilpusi imuniteto sistema, pasireiškianti dažnais gripais, virškinimo sutrikimais, odos problemomis ir kvėpavimo sutrikimais.
- Vertybiniai pokyčiai
- Vėliau atsiranda vertybių pokyčiai, pavyzdžiui, norėjote pakeisti kompanijos kultūrą, o dabar rūpinatės tik finansiniu stabilumu ir algos dydžiu. Tai sukelia pokyčius tapatybės lygmenyje. Vidujai atsiribojate nuo savęs, tampa sunku suvokti, pajausti, ko Jūs iš tikro norite, ką vertinate, kas Jums svarbiausia.
- Pasiduodate socialiniam spaudimui ir Jūsų vertybės bei poelgiai labiau atspindi tai, kas Jūsų kompanijoje priimtina, nei tai, ko nuoširdžiai reikia Jums. Neberandate laiko ir noro susitikti su draugais, praleisti kokybišką laiką su mylimais žmonėmis ar šeima. Pavyzdžiui, sunkiai dirbate, kad galėtumėte nusipirkti didelį butą ar prabangią mašiną, bet ilgainiui tai nebedžiugina. Atsiranda emocinis sąstingis: jausmų gama labai susiaurėja.
- Problemų neigimas
- Žmonės ima vengti Jūsų, nes tampate kandus, kritiškas, ciniškas ar netgi grubus. Šis elgesys tampa Jūsų gynybine siena, nes nebeturite jėgų ir noro būti mėgstamu, komunikabiliu kolega ir nebetikite, kad galite ką nors vertingo nuveikti darbe. Dėl savo nesėkmių ir problemų imate kaltinti kompaniją, darbuotojus, klientus. Nors Jūsų kaltinimai gali būti teisingi, tačiau jie nepadeda išspręsti problemų, tik išsunkia Jus kaip citriną. Jūs imate netgi neigti problemų egzistavimą ir bandyti jas spręsti, nes tam neturite jėgų ir vidinių išteklių. Tampate pats sau sunkiai atpažįstamas.
- Užsidarymas nuo aplinkinių
- Jūs pradedate atsiriboti nuo socialinio kontakto. Vengiate bendravimo net su kolegomis, bandote kaip krabas atsiskyrėlis užsidaryti nuo visų savo kriauklėje. Stengiatės turėti kuo mažiau susitikimų tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Pradedate jaustis bejėgiškai, užvaldo beviltiškumo jausmas, nors dabartinė situacija Jūsų netenkina, liekate joje iš inercijos. Nebematote išeities iš esamos padėties. Ryškiai išgyvenate vienatvę, apmaudą ir nepasitikėjimą aplinkiniais.
- Emocinis atsiribojimas
- Pradedate nuolat jausti susierzinimą, nerimą, frustraciją, blogą nuotaiką, motyvacijos stoką, įtarumą. Nebūtinai patiriate visus jausmus, tačiau bent keli iš jų yra intensyvūs ir tampa pastovūs Jūsų palydovai. Tam, kad išvengtumėte šių būsenų, galite pradėti sportuoti, klausytis relaksacinės muzikos ar be saiko žiūrėti pramogų šou.
- Elgesio pokyčiai
- Pradedate pastebimai elgtis kaip „nesavas“, t. y. priešingai nei Jums būdinga. Pavyzdžiui, jei anksčiau būdavote aktyvus susirinkimų dalyvis, tai dabar tyliai ar akivaizdžiai nekantriai laukiate jų pabaigos. Arba Jūsų parengtuose dokumentuose atsiranda gramatinės klaidos, smunka Jūsų darbo kokybė.
- Vidinė tuštuma
- Atsiranda vakuumas viduje. Tai, kas anksčiau Jus „veždavo“ ar motyvuodavo, nebeveikia. Prarandate gyvenimo prasmę. Siekdami užpildyti atsiradusią tuštumą, galite pradėti vartoti migdomuosius, alkoholį, narkotikus ar cigaretes. Atsiranda mitybos sutrikimai: persivalgymas arba atvirkščiai, badavimas ir svorio kritimas. Pripažinimo/įvertinimo poreikis dar labiau sustiprėja nes krenta savivertės jausmas.
- Depresija
- Atsiranda depresijos simptomai. Visas pasaulis nusidažo juodai: atrodo, kad Jus supa tik problemos, nedėkingi klientai, priešiški bosai, nedraugiški kolegos ir reikli šeima. Tampate užmaršus, pasimetęs, tampa sunku susikaupti, sutelkti dėmesį į vieną veiklą, apima beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmas. Tampate abejingas ne tik aplinkiniams, darbui, bet ir savo gyvenimui.
|
(
(
75
(0)
.png)
.png)
