Minčių lietus: kaip surasti sudėtingų problemų sprendimo būdus?

Minčių lietus yra tik vienas iš šimtų idėjų generavimo įrankių. Tačiau reikia ne tik turėti įrankį, bet ir mokėti juo naudotis. Šis būdas, lyginant su kitomis priemonėmis, automatiškai nesukuria daugiausiai ir aukščiausios kokybės idėjų. Tačiau minčių lietus yra geriausias įrankis tam tikriems tikslams pasiekti. Taigi reikia rinktis įrankį pagal tai, kokio rezultato siekiate.

Kada minčių lietus yra tinkamas būdas? Binghamtono universiteto evoliucijos biologas Davidas Sloanas Wilsonas teigia, jog individai puikiai generuoja idėjas, kol problema yra paprasta. Tačiau grupės pasirodė geriau, kai problema buvo sudėtinga.

Pasak D. S. Wilsono: „Kooperacija yra naudingiausia užduotims, kurios viršija individualius sugebėjimus… Grupės ne tik pasirodė geriau nei individai, bet jų sąlyginis pranašumas didėjo kartu su užduoties sudėtingumu.“

D. S. Wilsonas pateikia pianino nešimo ir elektros lemputės įsukimo pavyzdžius. Reikia grupės žmonių, kad padarytum vieną iš šių darbų, bet ne kitą. Taigi būtina pritaikyti procesą prie užduoties. Stassono ir Bradshaw tyrimas (1995 m.) atkreipia dėmesį į akivaizdų faktą. Jei individas neturi visos informacijos, reikalingos priimti gerą sprendimą, tada grupė žmonių, kuri dalinasi informacija bus efektyvesnė. Reikia stengtis sukurti ne daugiau idėjų, bet sinergiją. Tai yra, skatinti įvairias grupes plėtoti ir vystyti viena kitos idėjas.

Nenuostabu, jog minčių lietus yra kritikuojamas iš intravertų pusės. 1972 metais atliktas grupinio mąstymo tyrimas (Irving Janis „Grupinio mąstymo aukos“), parodė, jog grupės išvysto pusėtinus sprendimus tada, kai yra ignoruojamos įvairios nuomonės ar dviprasmiškos situacijos. Jei mes neleidžiame kiekvienam, įskaitant intravertus, savęs išreikšti, tada tikėtina, jog liks tik grupinis mąstymas. Tuo tarpu gerai suderintas bendradarbiavimas, atsižvelgiantis į nuomonių skirtumus, atneša geriausius rezultatus.

Norint gerai surengti minčių lietaus susitikimą, reikia valdyti informaciją ir tarpusavio sąveiką. Gerai suprojektuotas procesas sukuria gerus santykius, leidžia laisvai dalintis idėjomis ir nepalieka intravertų sėdėti tyliai nepasitenkinusių. Taigi šio būdo didžiausia vertė slypi ne idėjų gausoje, bet jų kūrybingume bei novatoriškume.

Taip pat yra sukuriamas idėjų autoriškumas. Žmonės, kurie dalyvauja minčių lietuje, labiau rems „jų“ sugeneruotų idėjų įgyvendinimą, taip sumažindami nesėkmės galimybę. Labiau į idėjų generavimą įsitraukę darbuotojai stengiasi daugiau nei įprastas darbuotojas. Galiausiai, idėjų autorystės pojūtis bei lengvesnis jų įgyvendinimas, kurį sukuria grupinis darbas, tikriausiai ir yra didžiausias smegenų atakos pranašumas. Kai reikia geriausių idėjų ir bendros atsakomybės, tada smegenų ataka yra tinkamas įrankis.

Keli svarbūs patarimai norint išvengti grupinio mąstymo

• Žinokite, kada rengti minčių lietų: ne visada rinkitės šį būdą. Atsižvelkite į problemos sudėtingumą. Jei ji kompleksinė, surinkite tuos žmones, kurie specializuojasi atitinkamuose reikaluose. Jei problema paprasta, leiskite jiems patiems generuoti idėjas.
• Apsvarstykite investiciją: pagalvokite, kiek turi investuoti jūsų komandos nariai tam, kad būtų įgyvendinta idėja. Jei atsakymas yra „daug“, sušaukti susirinkimą ir išgirsti jų idėjas yra būtina.
• Ištraukite intravertus: duokite jiems laiko apmąstyti idėjas, kurios yra išsakomos grupėje. Užfiksuokite tai, kas yra sakoma lentoje, jog intravertai galėtų matyti ir apgalvoti turinį. Sukurkite saugią aplinką: jei jūsų grupė linkusi vengti konfliktų, parodykite, kaip galima mandagiai paprieštarauti. Sukurkite prieštaravimo taisykles tam, jog žmonės galėtų laisvai išsakyti savo prieštaraujančią nuomonę.
• Naudokitės tarpininku: apsvarstykite galimybę pasinaudoti patyrusiu tarpininku. Jis gali užtikrinti intravertų progą pasidalinti savo idėjomis. Geras tarpininkas taip pat gali padėti sėkmingai laviruoti tarp nesutarimų ir aklaviečių. Tyrimai rodo, jog tarpininką naudojančios smegenų atakos grupės sukuria daugiau idėjų.