Kodėl prieš užmigdami krūptelime?

„Krūptelėjimas prieš miegą yra visiškai normalus reiškinys, kurį galima pavadinti visuotiniu“, – aiškina Jamesas K. Walshas, St. Luke‘o miego medicinos ir tyrimų centre Sent Louise vykdomasis direktorius.

„Tai kūno potyris, kurio metu raumenys susitraukia ir krūptelime arba sutrūkčioja mūsų kūno galūnės. Tai nutinka dažniausiai stadijoje tarp budrumo ir miego. Visa tai trunka labai trumpai – nesiekia net pusės sekundės“, – aiškino medikas.

Tokie krūptelėjimai prieš užmiegant yra miokloniniai traukuliai arba nevalingi raumenų spazmai, rašo msn.com.

Nors dauguma žmonių prieš užmigdami patiria tokius spazmus, nedidelė dalis jų susiduria su vadinamuoju „sprogstančios galvos“ sindromu. Tai pojūtis, kad galvoje lyg kažkas sprogtų, griaudėtų arba skambiai sumuštų muzikinėmis lėkštėmis. „Sprogstančios galvos“ sindromas yra itin retas, todėl dažniausiai kiekvienas atvejis individualiai tyrinėjamas. Nors tai yra labai nemalonus ir varginantis dalykas, abu medikai tikina, kad ir šis sindromas yra visiškai normalus. Jų teigimu, jokiu būdu nereikia išsigalvoti, kad tai kokios nors mentalinės ar psichinės problemos ženklas.

„Žmonės, patiriantys šį sindromą, yra visiškai sveiki, tačiau privesti patirti tokius nemalonius pojūčius“, – aiškina Jamesas K. Walshas.

Miego metu taip pat susiduriame su nevalingais judesiais – pavyzdžiui, akių (REM – rapid eye movement arba staigūs akių judesiai), tačiau tai nutinka jau užmigus, sapnuojant, o aukščiau minėti krūptelėjimai ištinka dar prieš tai, kai kūnas gali pasinerti į sapnų karalystę.

„Kai kurie žmonės mano, kad krūptelėjimai gali būti susiję su nerimu ir stresu arba su nereguliariu, išsiderinusiu miego režimu. Tiksli priežastis, kodėl jie nutinka vis dėlto lieka neaiški“, – sako Williamas Kohleris.

Nors tiksli priežastis dar nenustatyta, tačiau apie šiuos spazmus miego gydytojai ir tyrėjai kuria įvairias teorijas, remdamiesi atliktais tyrimais. Deja, ne itin gausiais, mat tokie krūptelėjimai, kaip minėta, laikomi nekenksmingais, o be to – trunka labai trumpai, todėl juos sunku tirti.

Jameso K. Walsho nuomone, užmiegant kūnui, jis pereina per tam tikrus periodus, kurių metu kūno raumenys atsipalaiduoja ir galima pasinerti į miegą ir pradėti sapnuoti.

Smegenų bangos per hipnagogiją (pereinamąją fazę prieš užmiegant) panašios į smegenų bangas kūnui jau miegant. Tai gali paaiškinti psichologinius pokyčius, patiriamus užmiegant. Per REM mūsų širdies ritmas, kvėpavimas ir nervų sistema veikia padrikai, nereguliariai. Jei kūnas patiria REM akimirką ne užmigus, o dar prieš užmiegant, tokie nereguliarumai gali lemti šiuos nevalingus krūpčiojimus. Daugumos įsitikinimu, tokie krūpčiojimai ištinka todėl, kad kūnas pradeda atsipalaiduoti.

Nors pojūtis, lyg nuslystum nuo uolos krašto ar iškristum iš lovos, kiek bauginantis, tačiau dauguma žmonių jį patiria gana retai ir medicininio gydymo jiems neprireikia. Williamo Kohlerio nuomone, jei tokie krūpčiojimai ima rimtai trukdyti, derėtų pasikonsultuoti su miego daktaru. Jo įsitikinimu, geras miego režimas (prieš einant miegoti būtina atsipalaiduoti, vengti maisto, rūkymo ir kofeino, be to, geriausia, kad miegoti eitume ir keltumėmės panašiu metu) – taip pat labai svarbu.