Kontaktiniai lęšiai: estetiška, bet sukelia apakimo pavojų

Santariškių klinikų Ragenos ligų ir kontaktinių lęšių kabineto vedėja Idalija Baltrūnienė šia istorija visiškai nesistebi ir teigia, kad komplikacijos dėl kontaktinių lęšių pasiglemžia žmonių regėjimą ir Lietuvoje – vien jos gydymo centre per keletą mėnesių amputuota viena akis ir persodintos dvi ragenos.

Prastą regėjimą vienas nuo kito slepia net šeimos nariai

„Pasaulyje kontaktinius lęšius nešioja apie 25 mln. žmonių. Tai iš tiesų optimali regos korekcijos priemonė ir geriausia alternatyva akiniams. Tačiau aš pati tik dėl kosmetinių priežasčių kontaktinių lęšių niekada nenešiočiau ir savo vaikams neleisčiau. Lęšis yra svetimkūnis akyje, koks geras jis bebūtų. Tikrai nerizikuočiau savo regėjimu“, - teigė medikė.

Anot pašnekovės, apsispręsdamas žmogus turėtų labai gerai išsiaiškinti savo motyvaciją – kodėl jis negali nešioti akinių, koks yra jo darbas, gyvenimo būdas – ar jis daug sportuoja, ar plaukioja baseine, ar ilgai sėdi prie kompiuterio. Pavyzdžiui, jei žmogus dirba su aliejiniais dažais ar kitais cheminiais preparatais, lęšiai jam netinka. Jei jis žaidžia krepšinį, galima juos nešioti. Dauguma olimpiečių laksto, šokinėja su kontaktiniais lęšiais. Tačiau jeigu žmogus su jais plaukioja baseine, jis labai rizikuoja.

Anot pašnekovės, egzistuoja ir medicininių indikacijų, kai regėjimo korekcijai vien akinių neužtenka, o būtini kontaktiniai lęšiai, pavyzdžiui, kai yra labai aukšto laipsnio trumparegystė ar toliaregystė, likę ragenos randai po ligų ar traumų. Visgi statistiškai tai nėra didelė grupė, dauguma žmonių kontaktinius lęšius nešioja dėl kosmetinių sumetimų.

„Kartais ir psichologinės priežastys, kodėl reikia kontaktinių lęšių, gali būti labai rimtos. Pavyzdžiui, ateina su mama vaikinas ir sako, kad jeigu negaus lęšių, šoks per langą, nes mokykloje iš jo tyčiojamasi. Kita vertus, kai jis pradeda nešioti lęšius, supranta, kad tai nėra taip paprasta. Teko susidurti su įvairiausiais kuriozais. Pavyzdžiui, -20 dioptrijų regėjimą turinti mergina manęs klausia, ar jai pasisakyti sužadėtiniui, kad ji taip prastai mato, nes šis nežino, kad ji nešioja lęšius. Yra atvejų, kai šeimoje lęšius nešioja ir vaikas, ir mama, bet jie abu tai slepia vienas nuo kito“, - pasakojo I. Baltrūnienė.

Po lęšiu patekus stovinčio vandens, galima netekti regėjimo

„Paradoksas tas, kad nors lęšių medžiagos ir dizainas labai tobulėja, komplikacijų dėl jų tik daugėja. Viena iš priežasčių – kontaktiniai lęšiai dažnai perkami internetu, tarsi tai būtų duonos kepaliukas. Dažnai žmonės nusiperka lęšius ir nemoka jų nei užsidėti, nei nusiimti, kadangi jiems tiesiog pasakoma pasižiūrėti internete, kaip tai daroma. Be to, prieš įsigyjant lęšius būtina ištirti akis. Jeigu lęšis pastoviai dirgins akį, o ten bus kažkoks apgamas, tai gali baigtis net vėžiniu susirgimu. Reikia išmatuoti visus nelygumus, įsigilinti į ašarų kiekį ir daugybę kitų dalykų. Per keletą mėnesių mes vieną akį amputavome ir persodinome dvi ragenas – visa tai buvo komplikacijos dėl kontaktinių lęšių. Per visą Lietuvą tokių atvejų dar daugiau“, - pasakojo I. Baltrūnienė.

Anot medikės, vienas rimčiausių komplikacijų sukelia amebinis uždegimas. Būtent dėl jo regėjimo neteko mergina iš Didžiosios Britanijos. Santariškių klinikose minėtos operacijos taip pat vyko dėl tos pačios priežasties.

„Žmonės nežino, kad po lęšiais, užterštais stovinčiu vandeniu, gali užaugti ameba. Pavyzdžiui, paskutinis atvejis buvo, kai žmogus įgriuvo į purvą ir išsitepliojo. Gerai, kad jis tuoj pat kreipėsi pagalbos ir pataikė tiesiai pas mus. Mes iškart paguldėme jį į ligoninę. Jeigu jis būtų paklaidžiojęs dvi paras, jau būtų netekęs regėjimo. Tai labai rimtas uždegimas, sunkiai pasiduodantis gydymui. Duok Dieve, kad žmogus netektų tik ragenos, dažnai visiškai apanka. Liga išsivysto, kai purvinas vanduo patenka po kontaktiniu lęšiu. Po juo susidaro šiltnamio sąlygos – tikras rojus mikrobams daugintis. Taigi vandens telkiniuose – tiek baseine, tiek ežere, prūde, jūroje – su kontaktiniais lęšiais maudytis labai pavojinga. Jei jau maudomasi, būtini apsauginiai akiniai. Užtiškus vandeniui, kontaktinius lęšius būtina tuoj pat išsiimti“, - patarė pašnekovė.

Kita didelė problema, dėl kurios kyla komplikacijos, susijusi su higiena. „Kai paciento paprašome parodyti, kur jis laiko lęšius, konteineriukas neretai būna apaugęs nešvarumais, o jie visi patenka ant akių. Kiti sako, kad lęšius nešioja retai, todėl tirpalą, kuriame jos laikomos, keičia tik kas mėnesį. Taip negalima – jei skystis užsistovi, jame prisidaugina mikroorganizmų. Tirpalą reikia keisti bent kartą per savaitę“, - teigė I. Baltrūnienė.

Ant lęšių nusėda lakios cheminės medžiagos

Anot medikės, praktiškai visi žmonės, kurie nešioja kontaktinius lęšius, perserga lengvesnės ar sunkesnės formos infekcija arba patiria alergines reakcijas. Nuo mėnesį nešiojamų kontaktinių lęšių komplikacijos dažnesnės nei nuo paprastų. „Viena, jei žmogus neturi sąlygų išsiimti kontaktinių lęšių, pavyzdžiui, keliauja naktį autobusu, ir visai kas kita, jei miega savo lovoje. Su kojinės juk nemiegame, tad kodėl neduodame pailsėti savo akims?“ - svarstė pašnekovė.

Kontaktinių lęšių sukeltus uždegimus galima išgydyti per tris dienas, o galima gydyti dvejus metus ir nepasiekti rezultatų. Po rimto uždegimo gydymo jų nešioti negalima dar du mėnesius. Taip pat negalima nešioti lęšių, jei akys yra paraudusios, išsausėjusios ar skauda. Pajutus šiuos pojūčius būtina kuo greičiau lęšius išsiimti, net jei vėliau paaiškės, kad nieko ypatinga nenutiko.

„Jei atsiranda nemalonūs pokyčiai akyse, būtina apsilankyti pas gydytoją – galbūt lęšis įplyšo, gal kažkoks apnašas užsidėjo. Pavyzdžiui, apsilankius kirpykloje ant plaukų buvo pripurkšta lako, kurio dalelės nusėdo ant lęšių ir jos dirgina akis. Medžiagos, iš kurių padaryti lęšiai, turi savybę traukti į save visas šiukšles iš aplinkos. Pavyzdžiui, jums stovint stotelėje automobilis išskyrė daugiau išmetamųjų dujų ir lęšis prisigėrė benzino kvapo. Jo panaikinti neįmanoma. Lygiai taip pat užsilieka įvairios cheminės medžiagos, pavyzdžiui, acetonas. Todėl patalpose, kur yra daug šių medžiagų, pavyzdžiui, vyksta remontas, su lęšiais būti negalima“, - pasakojo medikė.

Pavojai gresia net vandentiekio vandenyje

„Fielmann“ optikos salono gydytoja oftalmologė Jolita Vailionienė įsitikinusi, kad kontaktiniai lęšiai populiarėja dėl besikeičiančio žmonių gyvenimo būdo. Žmonės yra judresni, sportuoja, keliauja – tokiose situacijose akiniai šiek tiek trukdo. O ir patys kontaktiniai lęšiai keičiasi, jie labiau komfortiški, daugiau praleidžia deguonies, yra lęšių, kurių galima neišsiimti ir naktį ar nešioti visą mėnesį.

„Aš pati pirmenybę visgi teikčiau trumpesnio nešiojimo lęšiams – dėl saugumo. Pavyzdžiui, paaugliams tinkamiausi vienkartiniai lęšiai. Kadangi jie po dienos išmetami, taip išvengiama priežiūros klaidų. Šie lęšiai – išeitis žmonėms, kurie nėra labai kruopštūs. Tačiau jei žmogaus gyvenimo būdas toks, kad jis negali kiekvieną vakarą išsiimti lęšio, jam verta rinktis silikoninius aukšto deguonies laidumo lęšius“, - pasakojo medikė.

J. Vailionienė taip pat pabrėžė, kad, norint išvengti akių ligų, būtina griežtai laikytis kontaktinių lęšių nešiojimo instrukcijų. „Žmogus turi žinoti, kad su lęšiais negalima maudytis bet kokiame vandens telkinyje – ne tik baseine, ežere ar jūroje, bet ir vonioje. Net ir vandentiekio vandenyje gali būti infekcijos sukėlėjų. Tai nereiškia, kad jų būtinai tus, tačiau tokia rizika yra. Jeigu į akis pribėga vandens ir jis patenka po lęšiu, lęšį reikia išsiimti ir išmesti, nesvarbu, kad jis skirtas naudoti visą mėnesį. Geriau nerizikuoti“, - teigė pašnekovė.

Dirbantiems su kontaktiniais lęšiais prie kompiuterio medikė patarė naudoti akis drėkinančius lašiukus be konservantų. Mat akys nuo kompiuterio sausėja ir be lęšių. Jokiu būdu negalima naudoti kontaktinių lęšių, jei akys paraudusios, peršti. Pirmiausiai reikia išsiaiškinti, dėl ko jos sudirgo.

„Kontaktinius lęšius nešiojantis žmogus su savimi visada turėtų turėti konteineriuką lęšiams ir akinius, mat bet kokioje situacijoje gali nutikti taip, kad kontaktinius lęšius teks išsiimti. Pavyzdžiui, einant gatve pateko į akį krislas ar tiesiog akyje atsiranda nemalonių pojūčių“, - sakė J. Vailionienė.

Medikė taip pat nepatarė kontaktinių lęšių pirkti internetu. Anot jos, jie turi būti parenkami tiesiogiai – patikrinant, ar teisingai priglunda, koks jų paslankumas.

„Kontaktiniai lęšiai turėtų būti parenkami, negalima užsisakyti lęšio žinant vien dioptrijas. Jei žmogus nešios ilgesnį laiką jam netinkantį lęšį, tai gali sukelti akių uždegimą. Be to, yra žmonių, kurie dėl tam tikrų anatominių dalykų negali nešioti kontaktinių lęšių, nors tai ir reti atvejai. Alergines reakcijas gali sukelti ir kai kurie tirpalai, skirti lęšiams laikyti. Tokiais atvejais siūlomi peroksidiniai tirpalai“, - pasakojo J. Vailionienė.