| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Jei neturėtume seilių?
|
(
(
Seilės nėra pati maloniausia kūno substancija. Retai kada apie seiles galvojame be pasišlykštėjimo. Pasidygėtina, kai kas spjaudosi viešumoje, ne itin traukia ir apsiseilėję kūdikiai – kad ir kokie žavūs jie būtų. Kai kuriems silpna darosi ir nuo kraujo vaizdo, tačiau bent jau žinome gyvybiškai svarbų raudonojo kūno skysčio vaidmenį. O kaipgi seilės? Atrodo, jog seilės – bene labiausiai nepelnytai nuvertintas kūno skysčių pasaulio herojus iš visų, kokius tik turime. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! „Vargu ar žmonės įsivaizduoja, kokią reikšmę turi seilės, – pastebi Ajovos universiteto šeimos odontologė Ana Diaz-Arnold. – Jų rolė būtų įvertinta tik tada, jei seilių neliktų. Be seilių organizmas – kaip automobilio variklis be tepalo.“ Kas vis tik nutiktų, jei šio tepalo atsargos organizme imtų ir išsektų? Vieną mililitrą mūsų burnose išskiriamų seilių visados sudaro 98 proc. vandens ir 2 proc. veikliųjų medžiagų (įskaitant ir elektrolitus, gleives, antibakterinius komponentus, fermentus). Kiekviena seilių sudedamoji dalis atlieka savo funkciją, pvz., suskaido krakmolą ir riebalus, drėkina maistą, kad jį būtų galima lengviau nuryti, veikia kaip dantų ir dantenų apsaugos nuo rūgščių ir bakterijų mechanizmas, žudo mikrobus, kurių burnoje bet kurią akimirką yra milijardai. 2006 m. mokslininkai seilėse aptiko net ir nuskausminamųjų medžiagų, kurios, kaip paaiškėjo, yra net 6 kartus veiksmingesnės už morfiną, primena „Lifeslittlemysteries.com“. Visos šios funkcijos yra tokios svarbios, kad žmogui pritrūkus seilių, būklė, kuri vadinama išdžiūvusia burna, netrunka prišaukti ėduonį, burnos ertmės infekcijas ar kitas bjaurias negandas. Tiesa, seilės atlieka ir dar vieną nepaprastai svarbią rolę. Anot Radžerso universiteto oralinės percepcijos tyrėjo Polo Breslino (Paul Breslin), drėkinamieji baltymai seilėse tarnauja kaip dantų apsauginis skydas nuo pikčiausių dantų priešų – nuo jų pačių. Dantys yra kiečiausi dariniai žmogaus organizme. Dažnai žandikauliais mes juos visa jėga spaudžiame vienus į kitus. Normaliai kramtant vienas kvadratinis colis danties paviršiaus patiria 31 kg slėgio apkrovą. O būna momentų, kai dantis sukandame taip stipriai, jog slėgis į minėtą danties plotą padidėja iki 68 kg. Nereikėtų pamiršti ir griežimo dantimis (taip nutinka naktį) – jis kamuoja 10-15 proc. žmonių (dažniausiai dėl jų patiriamo streso). Griežiant dantimis, jie vienas į kitą remiasi net 408 kg slėgiu į kvadratinį danties colį. Pakanka įsivaizduoti, kaip ant kurio nors danties atsistoja vienas iš dramblotesnių sumo imtynininkų… „Tokiose kraštutinio slėgio situacijose gelbsti tik seilės, – bene esminį šios substancijos privalumą išskiria P. Breslinas. – Seilių sudėtyje yra baltymų, kurie idealiai „sutepa“ dantis ir jie, net ir remdamiesi vienas į kitą tokia gniuždančia jėga, išlieka nepažeisti – kaip gerai suteptos variklio vidaus dalys. Drėkinti didelio slėgio sąlygomis yra nepaprastai sunku. Jei seilėse tų baltymų nebūtų, dantys visiškai sudiltų vos per keletą metų.“ | ||||
Įdomiausi
115
(0)
.png)
