Kokia sveikiausia ir žalingiausia temperatūra žiemą?

Blogiausia, kai temperatūra svyruoja tarp teigiamos ir neigiamos

„Žiemą blogiausia temperatūra – apie nulį, nes tai puiki terpė virusams tarpti. Tiesiog nėra gerai, kai temperatūra pereina tai į teigiamą, tai į neigiamą. Jau geriau tuomet būtų arba šilta, arba šalta, svarbiausia, kad temperatūra nesvyruotų nuo šalčio šilumos link ir atvirkščiai. Žiemą labiausiai komfortiškas oras – lengvas šaltukas. Taip pat žiemą labai slegia debesuoti orai. Kai tik pamatome saulę, iškart pasijuntame geriau. Saulė mus teigiamai veikia psichologiškai, o psichologinė savijauta savo ruožtu turi poveikį visam organizmui“, - sakė sinoptikė.

Anot jos, staigūs temperatūrų šuoliai neigiamai veikia mūsų imuninę sistemą – prisitaikyti prie pasikeitusios temperatūros organizmui reikia bent poros dienų.

„Kita vertus, žiemą žmonės didžiąją dalį dienos praleidžia patalpose, be to, nuolat vaikštome iš šilto oro patalpoje į šaltą orą lauke, taigi kartais sunku nustatyti, nuo ko kyla kažkokie neigiami pojūčiai. Vasarą tai padaryti paprasčiau, nes oras lauke ir patalpose mažai skiriasi“, - teigė J. Liukaitytė.

74 proc. žmonių jaučia mažesnę ar didesnę orų įtaką savijautai

Anot sinoptikės atliktos apklausos, pateiktos jos disertacijoje, didžioji dauguma respondentų – apie 55 proc. – teigia, kad orai turi šiokią tokią įtaką jų sveikatai, o apie 19 proc. mano, kad jų sveikatą orai veikia labai stipriai. Didelį poveikį sveikatai orai daro net trečdaliui apklaustųjų, vyresnių kaip 60 metų. Kitose amžiaus grupėse atsakymai pasiskirstę gana tolygiai.

Daugiau nei trečdalis žmonių blogai jaučiasi esant drėgniems orams, o 27 proc. – atšalus. Poveikis sveikatai neretai pasireiškia, kai šiltėja ar vyrauja audringi orai, būna žemas slėgis, apniukęs dangus. Net 83 proc. respondentų nurodė, kad yra jautresni, kai orai keičiasi. 58 proc. orams jautrių žmonių poveikį savijautai pirmą kartą pastebėjo iki 20 metų amžiaus. Penktadaliui tai pasireiškė nuo 20 iki 30 metų. Taigi jautrumas orams pradeda pasireikšti gana anksti.

Lietuvos gyventojai su orų sąlygomis dažniausiai sieja mieguistumą (per 40 proc.), sumažėjusį aktyvumą, nuovargį (apie 35 proc.), sąnarių skausmą (apie 25 proc.), galvos skausmą (beveik 20 proc.), nervingumą, irzlumą (18 proc.), depresiją (12 proc.). Tarp kitų negalavimų respondentai nurodė alergiją, slogą, kvėpavimo takų ligas, nuotaikų kaitą.

Vokiečių mokslininkai yra sudarę klasifikaciją, kaip skirtingi meteorologiniai reiškiniai veikia žmonių sveikatą, t. y. kada kokios ligos paūmėja. Netgi sudaromos orų prognozės atskiromis ligomis sergantiems žmonėms (dažniausiai – širdies ir kraujagyslių, reumatu). Taip pat žmonėms rekomenduojama rašyti orų dienoraščius, kuriuose jie fiksuotų, kaip jautėsi vienu ar kitu oru, kada reikėjo vaistų. „Pavyzdžiui, pastaruoju metu labai tyrinėjamas orų poveikis migrenai. Nustatyta, kad orai šiai ligai turi didžiulę įtaką. Kai žmogus nuolat fiksuoja orų situaciją ir savo savijautą, po kiek laiko jau galima nustatyti, kaip organizmas reaguoja į orus. Ir kai prognozuojamas nepalankus sveikatai oras, galima pakeisti savo dienotvarkę ar išgerti vaistų“, - patarė J. Liukaitytė.

Daugumai žmonių priimtinas nesmarkus šaltukas

Net 83 proc. J. Liukaitytės tyrime dalyvavusių respondentų teigė, kad yra jautrūs orų permainoms. Mat organizmas nespėja adaptuotis prie nepalankių jam sąlygų ir patiria stresą. Net 58 proc. orams jautrių žmonių poveikį savijautai pirmą kartą pastebėjo būdami iki 20 metų amžiaus, penktadaliui – nuo 20 iki 30 metų. Taigi jautrumas orams pradeda pasireikšti gana anksti.

Komfortiška žiemos sezono oro temperatūra, anot 42 proc. visų apklaustųjų, yra 5-9 laipsniai šalčio. 24 proc. nurodė 10-14 laipsnių šaltį, 12 proc. - 0-4 laipsnius šilumos, po 8 proc. - 0-4 ir 15-19 laipsnių šalčio, 3 proc. - daugiau nei 5 laipsnius šilumos.

Didžioji dauguma respondentų (48 proc.) mano, kad komfortiškas žiemos sezono debesuotumas dieną – giedra, tačiau naktį toks debesuotumas komfortiškas tik 30 proc. apklaustųjų. Apie 40 proc. apklaustųjų tiek dienai, tiek nakčiai rinkosi mažai debesuotas sąlygas.

Medikus užplūdo peršalę pacientai

Laisvės pr. šeimos klinikos šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė taip pat sakė pastebėjusi neigiamas oro permainos pasekmes žmonių organizmui. „Nesitikėjau, kad bus toks didelis darbymetis tarpušvenčiu. Greičiausiai tai susiję su oro permaina. Vyravo peršalimo ligos – telefonas net kaito, priėmimas buvo dviem aukštais. Mat kai atšilo, atgijo virusai. Kai žiemą laikosi tokie negeri orai, visada būna daug susirgimų. Šalčio metu virusų sumažėja. Be to, žmonės daugiau susitikinėjo, bendravo didesniuose ratuose, lankėsi renginiuose“, - sakė pašnekovė.

Pasak gydytojos, orų permainos veikia ir lėtinėmis ligomis sergančius ligonius – turinčius širdies ir kraujagyslių, sąnarių problemų. Tačiau šįkart, jos teigimu, buvo tik pavieniai pacientai, kuriems pakilo kraujospūdis.

„Orų permainos šiuos pacientus labiau veikia vasarą. Žiemą kraujospūdis iš tiesų būna blogesnis, labiau išbalansuotas, bet tai labiau susiję su tuo, kad vyresnio amžiaus žmonės žiemą mažiau juda“, - svarstė N. Vaicekauskienė.