Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Vidurių užkietėjimas: kas tai ir kaip su tuo kovoti?

2013-02-04

(0)

(14)

(55)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	delfi.lt
Autoriai:	Inga Saukienė

Vienas dažniausių šio laikmečio žmogaus virškinimo sutrikimų, bent kartą patirtas turbūt kiekvieno iš mūsų, yra vidurių užkietėjimas. Didžiąja dauguma atvejų tai funkcinė liga, nesunkiai pagydoma pakeitus gyvensenos ir mitybos įpročius. Tačiau medikai konstatuoja, kad žmonės ne tik nežino, ką valgyti, bet ir neteisingai supranta vidurių užkietėjimo sąvoką.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Vidurių užkietėjimo priežastys

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vidaus ligų gydytoja-gastroenterologė doc. Violeta Ožeraitienė pabrėžė, kad vidurių užkietėjimo sąvoka apima retą, apsunkintą tuštinimąsi, ne visiško pasituštinimo jausmą bei kietas išmatas. Jei tokie reiškiniai tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius, diagnozuojamas lėtinis vidurių užkietėjimas. Kita vertus, klaidinga manyti, kad tuštintis reikia būtinai kasdien. Normos ribos gana plačios – nuo 3 kartų per savaitę iki 3 kartų per dieną.

„Tam tikrais atvejais vidurių užkietėjimo priežastis – įvairios ligos: augliai pilvo ertmėje, storosios žarnos vėžys, sąaugos, kurios atsiranda po tam tikrų operacijų, pavyzdžiui, operavus žarnų nepraeinamumą, sergant stuburo ligomis (esant stuburo kanalų išvaržai, nugaros smegenų traumai). Viduriai taip pat kietėja sergant endokrininėmis, metabolinėmis ligomis, pavyzdžiui, sunkiu cukriniu diabetu bei susilpnėjus skydliaukės veiklai. Be to, vidurių užkietėjimą sukelia kai kurie arterinį kraujo spaudimą reguliuojantys vaistai, raminamieji, migdomieji, opiatai.

Taip pat pastebėta, kad kartais žmonės skundžiasi vidurių užkietėjimu šeimomis – pavyzdžiui, serga ir mama, ir dukra. Taigi ši problema gali būti susijusi su paveldėjimu, kai storoji žarna būna iš prigimties pailgėjusi, turi papildomų kilpų, žarnų sienelėje mažiau nervinių galūnėlių. Dar vienas veiksnys – lytis. Moterys vidurių užkietėjimu skundžiasi dažniau nei vyrai, be to, moterims tuštinimasis pasunkėja nėštumo metu. Tai sąlygoja moteriški hormonai, kurie turi žarnyno spazmus atpalaiduojantį poveikį“, - aiškino medikė.

Jeigu nepavyksta išsiaiškinti priežasties, sukėlusios užkietėjimą, jis laikomas funkcine problema. Tai savarankiška liga, kuria skundžiasi tiek jauni, tiek pagyvenę žmonės. Pagrindiniai jos simptomai – tuštinimasis rečiau nei 3 kartus per savaitę labai kietomis išmatomis, lydimas nepilno pasituštinimo jausmo (norisi dar ir dar grįžti į tualetą), bloko pojūčio išangėje, reikalaujantis papildomų stangų, rankų pagalbos šalinant išmatų kamštį. Paprastai pacientai prisipažįta, kad be laisvinamųjų vaistų jie visiškai nepasituština.

Senatvėje vidurių užkietėjimas žmones dažniau kamuoja todėl, kad senstant vyksta pokyčiai virškinimo trakte – nyksta nervinės galūnėlės, silpnėja žarnyno sienelės raumenys, mažiau skysčių pritraukiama į žarnyną, be to, blogiau sukramtomas maistas. Jie bijo valgyti kietesnių daržovių ir maitinasi labiau apvalytu, rafinuotu maistu, vengia „grubesnių“ produktų. Tačiau maiste turi būti balastinių medžiagų – augalinės ląstelienos, kurios storajame žarnyne iki galo nesuvirškinamos. Jos labai reikalingos, nes sugeba absorbuoti skystį, dėl to palengvėja išsituštinimas.

Medikės rekomendacijos: svarbiausias dalykas – pusryčiai

„Su pacientais pirmiausiai kalbamės apie mitybą. Pastebime, kad žmonės valgo per mažai daržovių ir vaisių. Jų reikėtų valgyti kiekvieno valgymo metu. Jauni žmonės, verslininkai, ofisų darbuotojai skubėdami nespėja ryte pavalgyti, o pusryčiai labai svarbūs, nes stimuliuojančiai skatina žarnyno veiklą. Pusryčiams ypač tinka grūdinių kultūrų patiekalai – avižų, grikių košės, javainiai. Juos galima pagardinti džiovintais ar paprastais vaisiais. Jei žmogus valgo sumuštinius pusryčiams, vis tiek būtinai reikėtų suvalgyti kokią nors daržovę ar obuolį. Negalima atsisakyti ir trupučio lengvų riebalų (sviesto, jogurto), nes jie paskatina kasos sulčių gamybą bei tulžies išsikyrimą. Išsiskyrę sekretai stimuliuoja žarnyno veiklą, todėl natūraliai po pusryčių atsiranda refleksas tuštintis.

Ne veltui vaikystėje mamos po valgio vaikus sodindavo ant puoduko. Šis vaikystėje susidaręs refleksas turi išlikti visą gyvenimą – pavalgius po 20-30 min. paprastai kyla noras pasituštinti. Tualete reikėtų šiek tiek pasėdėti, neskubėti. Jei žmogus dažnai „stabdo“ norą tuštintis, tarkime, yra susirinkime, kine, tuštinimosi refleksas nuslopinamas ir dėl to gali vystytis vidurių užkietėjimas. Beje, taisyklinga sėdėsena tuštinantis taip pat yra reikšminga. Neretai mūsų modernūs klozetai yra per aukšti, todėl žmogui stanginantis jėga nukreipiama ne į žarnyną, bet į kojas. Esant vidurių užkietėjimui, patartina po kojomis pasistatyti kėdutę, kad jos būtų labiau sulenktos ir keliai atsidurtų aukščiai už dubenį, alkūnėmis atsiremti į kelius, pasilenkti į priekį ir tuomet stangintis“, - patarė V. Ožeraitienė.

Kitas svarbus dalykas – per dieną reikėtų išgerti bent 2 l skysčio. Į šį sąrašą neįtraukiama arbata (tiek žalia, tiek juoda) ir kava, kadangi šie gėrimai skatina šlapimo išskyrimą ir nusausina žarnyno terpę. Žmonėms, kurie mažai geria skysčių, bet vartoja daug kavos, taip pat gali kietėti viduriai. Kas kita – negazuotas vanduo, sriubos, sultys, jogurtas, pienas. „Kai kuriems žmonėms vienintelė priemonė pasituštinti – pienas. Taip yra greičiausiai todėl, kad jų organizme trūksta pieno cukrų skaldančių fermentų, todėl pieno cukrus, laktozė, kurios negali žarnynas suvirškinti, veikia kaip vidurius laisvinanti priemonė“, - teigė pašnekovė.

Dėl vidurių užkietėjimo kenčiantiems žmonėms gastroenterologė pataria ryte pusvalandį prieš pusryčius išgerti stiklinę vandens su citrinos sultimis, vakarui tinka stiklinė jogurto ar kefyro su šaukštu aliejaus, slyvų sultys. Valgyti reikėtų dažniau – 4-5 kartus per dieną, o į patiekalus dėti kviečių sėlenų košelės, pagamintos, sėlenas užpylus karštu vandeniu ir šiek tiek leidus joms pastovėti, kad išbrinktų. Maistą reikia gerai sukramtyti, neskubėti valgant, vengti labai riebių, rūkytų gaminių, mažiau valgyti mėsos, ryžių, konditerijos produktų, o daugiau valgyti žalių ar virtų daržovių. Pasak medikės, vidurių užkietėjimo profilaktikai tinka visos Lietuvoje augančios daržovės, džiovintos slyvos, razinos, džiovinti abrikosai, datulės, figos.

Visgi jei vidurių užkietėjimas nėra funkcinis, o kitų ligų pasekmė, gali tekti vidurius laisvinančius preparatus vartoti visą gyvenimą.

Kodėl kietėja viduriai kelionėje?

„Dar viena svarbi vidurių užkietėjimo priežastis – mes per mažai judame. Štai ir vakar turėjau pacientę, kuri prisipažino, kad darbe visą dieną sėdi, nueina tik iki tualeto, kuris yra vos už metro nuo jos stalo. Būtina susigalvoti veiklų, kad pajudėtume. Pavyzdžiui, užuot pasinaudojus liftu, reikėtų lipti laiptais, nueiti iki kito skyriaus, pagaliau sėdint galima įtraukti ir išpūsti pilvą, jį pamasažuoti. Taip pajudinama pilvo siena“, - aiškino V. Ožeraitienė.

Žinia, daugybę žmonių vidurių užkietėjimas kamuoja kelionėje. Pasak medikės, tai susiję su aplinkos pasikeitimu ir kelioniniu stresu, taip pat mitybos pokyčiais – dažnai ji tampa nereguliari, „sausesnė“, geriama daugiau kavos.

„Kelionių „užkietėjimus“ ypač patiria žmonės, sergantys dirgliosios žarnos sindromu – kitu funkciniu virškinimo trakto susirgimu. Jautresni žmonės, pakliuvę į jiems neįprastą situaciją dėl psichoemocinių veiksnių patiria laikiną vidurių užkietėjimą, tačiau grįžus namo problema paprastai išnyksta ar palengvėja. Kita vertus, ir namuose jiems gali užkietėti viduriai, kai jie pakliūna į kažkokią stresinę situaciją. Šių žmonių išmatos dažniausiai yra juostelės pavidalo – tai žarnyno spazmų pasekmė. Kitas svarbus simptomas – stiprus spazminis pilvo skausmas, pilvo pūtimas, kurie praeina pasituštinus. Tai tipiški dirgliosios žarnos sindromo simptomai“, - teigė pašnekovė.

Ką valgyti, kai kietėja viduriai

Kokia liaudiškas priemones atradę patys žmonės, kenčiantys nuo šios problemos? Įvairiuose interneto forumuose galima rasti daugybę dalykų. Tiesa, tai, kas padeda vienam žmogui, nebūtinai padės kitam. Štai vienai moteriai vidurius pavyko sutvarkyti kasdien suvalgant citrusinių vaisių ir dubenį šviežių daržovių – pomidorų, agurkų, salotų lapų, aisbergo salotų, špinatų, užpiltų alyvuogių aliejumi.

Kitas receptas: džiovintus vaisius pamirkyti nedideliame kiekyje vandenyje, tada nupilti vandenį ir sutrinti viską į košę. Norint skystesnės košės, vaisius reikia užpilti verdančiu vandeniu ir palaikyti pora minučių. Po to viską sumalti trintuvu. Geriausia šią košę valgyti prieš valgį. Tarp vaisių būtinai turi būti slyvų, figų, taip pat abrikosų, razinų, datulių. Taip pat galima vakare užpilti verdančiu vandeniu vien tik džiovintas slyvas, o ryte prieš pusryčius išgerti šio nuoviro.

Daug kam nuo vidurių užkietėjimo padeda kviečių sėlenos. Pavyzdžiui, kiekvieną vakarą galima suvalgyti šaukštą kviečių sėlenų košelės, kaip jau minėta, dėti jos į kitus patiekalus.

Žolininkai nuo vidurių užkietėjimo siūlo linų sėmenų nuovirą. Iš vakaro 2 šaukštus sėmenų užpilkite stikline vandens ir palikite per naktį brinkti, o ryte užvirinkite ir iš karto nukelkite nuo ugnies. Suvalgykite po šaukštą nuoviro su tirščiais po kiekvieno valgio. Taip pat raugintų kopūstų sultys padeda įveikti vidurių užkietėjimą, geriant jas po stiklinę ryte ir vakare prieš valgį. Žarnyno veiklą bei virškinimą gerina gervuogių uogos.

Lietuvos dietologų draugija taip pat yra parengusi mitybos rekomendacijas, kaip valgyti esant vidurių užkietėjimui. Į vengtinų produktą sąrašą patenka švieži mielinės tešlos kepiniai, riebūs kepiniai, saldumynai, balta duona, bandelės, makaronai su kiaušiniais, kepti keptuvėje patiekalai, kepti ant grotelių, riebūs patiekalai, paniruoti (miltuose, džiūvėsiuose) gaminiai, antiena, žąsiena, aviena, veršiena, kiauliena, lašiniai, rūkyta riebi mėsa, rūkytos ir virtos dešros, patiekalai iš riebaus faršo, riebūs pieno produktai, bulvės, paruoštos naudojant daug riebalų (kroketai, fri bulvytės, bulviniai blynai, traškučiai), ankštinės daržovės – pupelės, žirniai, lęšiai, baltagūžiai ir raudongūžiai kopūstai, svogūnai, porai, ridikai, ridikėliai, gazuoti gėrimai, limonadas, kava, kakava, šokoladiniai gėrimai.

Iš mėsos patiekalų rekomenduojama valgyti jautieną, triušieną, vištieną (be odelės), kalakutieną (be odelės), vištos krūtinėlių dešrą. Žuviai apribojimų nėra, tačiau ribojamas kiaušinių kiekis iki 1-2 per savaitę. Iš pieno produktų rekomenduojami pienas, rūgpienis, kefyras (pageidautina – 1 proc.), liesa varškė, liesas jogurtas, liesas varškės sūris (iki 15 proc.), fermentiniai sūriai (iki 30 proc.), 12-18 proc. grietinė (ne daugiau 1 valgomojo šaukšto per dieną), sviestas (ne daugiau 1 arbatinio šaukštelio per dieną).