| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Į Kauną kelius mina NASA
| ||
|
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
(
(
Jau kuris laikas kelius į Kauną mina turtingos kosminių tyrimų agentūros NASA mokslininkai. Lietuvoje jie atrado tai, ko per ilgus bandymų dešimtmečius negalėjo sukurti patys. NASA atstovus sudomino unikalus Lietuvos mokslininkų išradimas – neinvazinis galvospūdžio matuoklis, leidžiantis stebėti, kas vyksta kaukolės viduje. Išradimą padarė ir patentavo KTU Telematikos laboratorijos vadovo profesoriaus Armino Ragausko vadovaujama mokslininkų grupė. Ir tai - dar ne viskas, kuo galime didžiuotis. Daug kas pavydi Lietuvai mokslininkų. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Lietuvių išradimas nustebino amerikiečius
Lietuviškas galvospūdžio matuoklis - vienintelis toks išradimas pasaulyje, nes kol kas niekam nepavyko išmatuoti galvospūdžio neinvaziniu būdu, t.y. nepragręžus kaukolės. „Įsivaizduokite, kas vyksta 35 proc. astronautų, kurie daugiau nei savaitę praleidžia kosmose. Mikrogravitacijos sąlygomis smegenys nebeapsaugomos. Dėl perteklinio slėgio jos ima tinti. Tinimas beveik toks pat, kaip po rimtos smegenų traumos. Pirma pasekmė - galvos skausmas, dezorientacija, vėmimas, sutrinka astronautų regėjimas. Niekas nežino, kaip tą sindromą suvaldyti, kaip jį gydyti. Technologijos, kurias sukūrėme Kaune, leidžia išspręsti šio sindromo pažinimo ir suvaldymo problemą“, - apie išradimą pasakoja KTU mokslininkas. Su NASA yra pasirašyta sutartis dėl prietaiso naudojimo. 2015 metais sumažinta įrenginio versija jau turėtų skristi į kosmosą. „Šis išradimas patentuotas Europoje, Japonijoje, JAV. Mūsų potencialas, idėjos yra apsaugoti juridiškai, tad nėra ko baimintis“, - patikslina A.Ragauskas. Jau keturios NASA mokslininkų delegacijos buvo atvykusios į Kauną. Kosmoso agentūros atstovai atliko bandymus, išmoko dirbti su prietaisais. Artimiausiu metu įrenginys turėtų atsirasti Hjustone (Teksaso valstija). Lietuvoje pripažinimo nesitiki Pripažinimas už Atlanto jau pelnytas. Tačiau ar Lietuvoje savi išradėjai vertinami, ar jiems netrūksta paramos? „Atsakymas paprastas: nei mes to tikimės, nei mums to reikia. Mes tiesiog dirbame savo darbą. Esame pakankamai pripažinti pasaulyje: ir Rytuose, ir Vakaruose. Mūsų ambicija - būti Lietuvoje ir čia plėtoti gamybą, kurti inovacijas, kad Lietuvos biudžete atsirastų pinigų iš aukštųjų technologijų. Dabar tai tik keli procentai, o norėtųsi, kad būtų bent 30 proc. (nuo BVP - red. past.). O vietinė valdžia - ką ji gali? Ačiū Dievui, nors netrukdo“, - juokiasi A.Ragauskas. Jis sako, kad kol kas lietuvių išradimai pirkėjų randa tik užsienyje. Taip esą yra todėl, kad Lietuvoje tarp verslo ir mokslo trūksta bendro intereso. „Mes Lietuvoje neieškome partnerių, nes negalėtume jų turėti. Tai disbalanso problema“, - paaiškina mokslininkas. „Klausimas, kur mes sumokame mokesčius? Ar sukurta technologija tampa pramonės produktu Lietuvoje ir jis iškeliauja į užsienį, palikdamas mokesčius Lietuvoje, ar mes patys su tuo produktu iškeliaujame į užsienį, nes mums ten patogiau. Kol kas mes sugebame būti čia, Lietuvoje, ir kurti produktus šalies pramonei. Yra bendrovių Lietuvoje, kurios mūsų laboratorijose sukurtus produktus eksportuoja į visą pasaulį“, - priduria A.Ragauskas.
| |||||||||||||||||||
Su turiniu susijusios žymės:
Įdomiausi
Paros
123
(0)
.png)
.png)
.png)
.png)
Savaitės
Mėnesio
