Valgysime maistą iš pjuvenų

Kad krakmolą iš celiuliozės būtų galima gaminti pramoniniu būdu, straipsnio autoriai siūlo naudoti medžio apdirbimo pramonės gamybines atliekas, įskaitant pjuvenas. JAV atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad iš 200 kg celiuliozės galima pagaminti iki 20 kg maistinio krakmolo, kuris aprūpins žmogų angliavandeniais iki 80 dienų. Apskaičiuota, kad tokios krakmolo gamybos technologijos įdiegimas kainuotų apie milijoną JAV dolerių.

Tačiau tai dar ne riba: mokslininkai mano, kad nauji tyrimai padės supaprastinti ir dar labiau atpiginti krakmolo iš medžio atliekų gamybą. Skaičiuojama, kad masinė gamyba tokiu atveju atpigtų iki 50 JAV centų vienam žmogui per dieną. Jei kasmet krakmolo gamybai būtų skiriama 100 milijardų tonų medžio atliekų, amerikiečių specialistų skaičiavimais būtų įmanoma iš jų pagaminti iki 4,5 milijardų tonų krakmolo, o tai dvigubai viršytų metines pasaulines grūdinių kultūrų gamybos apimtis ir aprūpintų maistu iki 30 proc. pasaulio gyventojų, Žemėje gyvensiančių 2050 m.

Krakmolo gamyboje iš celiuliozės naudojami du fermentų, kuriuos gamina genetiškai pakeistos bakterijos, rinkiniai. Pirmoji fermentų grupė išskaido celiuliozę į betagliukozės molekulių poras. Po antroji fermentų grupė šį junginį paverčia amiloze, vienu iš krakmolo polisacharidų, susidedančiu iš alfagliukozės grandinėlių. Tokiu būdu gaunama saldoka krakmolinė substancija.

Nepaisant to, kad tik trečdalis celiuliozės perdirbama į amilozę, šio proceso atliekomis tampa įprastinė gliukozė. Ją, mokslininkų siūlymu, galima naudoti biodegalų gamyboje. Skelbiama, kad šis metodas gali tapti šiuolaikinių biodegalų gamybos technologijų naudojant kukurūzus ir cukranendres alternatyva.