Mėgintuvėlyje užaugintas mėsainis – beveik už milijoną

Mėsainis buvo užaugintas, naudojant kamienines ląsteles, paimtas iš karvės, jau atgabentos į skerdyklą, sprando. Mėsa buvo auginama taikant metodus, kurie buvo išvystyti dirbtiniams organams auginti. Kamieninės ląstelės turi gebėjimą tapti bet kokia organizmą ląstele – taip pat ir reikalinga mėsainio gamybai raumenų ląstele.

Dr. M. Posto vadovaujama grupė iš dešimčių milijardų raumenų ląstelių užaugino 20 000 plonyčių raumenų audinio sluoksnelių, iš kurių pagamintos mėsos kiekis atitinka „ketvirčio svaro“ mėsainį. Nors mėgintuvėlyje užaugintame mėsainyje visiškai nėra riebalų, Dr. M. Postas tikina, kad jo skonis yra „pakankamai geras“.

Dr. M. Postas yra įsitikinęs, kad ateityje mėgintuvėlyje auginamos mėsos kaina turėtų smarkiai sumažėti, tačiau pripažįsta, kad vis dar yra labai rimtų kliūčių, kurias mokslo bendruomenė turės išspręsti iki masinės mėsos gamybos pradžios. Viena iš šių kliūčių yra netgi ne mokslinė, o kultūrinė: kaip įtikinti visuomenę, kad laboratorijoje užauginta mėsa yra ne mažiau saugi nei užauginta tradiciniuose ūkiuose.

Dr. M. Posto mokslininkų grupė – tik viena iš daugelio, bandančių užauginti mėsą laboratorijos sąlygomis. Panašiais metodais kiti mokslininkai augina ir odą. Biotechnologijų startuolio „Modern Meadow“, ketinančio kurti ir pardavinėti laboratorijoje užaugintą mėsą, vadovas Dr. Andrasas Forgacsas įsitikinęs, kad laboratorijoje užauginta oda galėtų padėti įtikinti visuomenę tokiu būdu užaugintos mėsos priimtinumu.

„Jeigu sugebėsime įtikinti visuomenę, kad galime užauginti odą, bus kur kas paprasčiau juos įtikinti, kad galime užauginti ir mėsą“, – sakė mokslininkas.