Gruzijoje rasta kaukolė kelia klausimų dėl ankstyvųjų žmonių evoliucijos

Kaukolė, kurios smegenų dėžutės tūris tesudaro trečdalį šiuolaikinių žmonių smegenų tūrio, antakių lankai išsišovę ir stambus, o apatinis žandikaulis – stambus, panašus į žmogbeždžionių, buvo rasta kasinėjant istorinio Dmanisio miestelio griuvėsius Gruzijoje, sakoma straipsnyje, paskelbtame žurnale „Science“.

Ji buvo viena iš penkių senovinių žmonių kaukolių, iš kurių keturios buvo rastos su apatiniais žandikauliais toje vietovėje, esančioje už maždaug 100 kilometrų nuo sostinės Tbilisio – kartu su akmeniniais įrankiais, rodančiais, kad tie žmonės tikriausiai medžiojo. Šalia buvo ir stambių kardadančių kačių kaulų.

Šių tyrimų vadovas Davidas Lordkipanidzė, Gruzijos nacionalinio muziejaus direktorius, sakė, kad ši fosilijų grupė „yra turtingiausias ir pilniausias neginčijamai ankstyvų Homo liekanų, rastų vienoje vietoje, rinkinys“.
Tų kaukolių išvaizda labai skirtinga, todėl, jeigu jos būtų rastos kitomis aplinkybėmis, tikriausiai būtų priskirtos skirtingoms rūšims, sakė „Science“ straipsnio bendraautorius Christophas Zollikoferis iš Ciuricho universiteto.

„Tačiau žinome, kad šie individai yra iš tos pačios vietos ir to paties geologinio laikotarpio, todėl jie iš principo atstovauja vienos rūšies vienai populiacijai“, – pabrėžė jis.

Tyrėjai palygino įvairius kaukolių požymius ir nustatė, kad nors jų žandikauliai, antakių lankai ir kaukolės pavidalai iš pažiūros atrodo skirtingi, tačiau ši įvairovė nėra didesnė negu būtų galima tikėtis tarp tos pačios rūšies individų.

„Penki Dmanisio individai iš pažiūros labai skiriasi vieni nuo kitų, tačiau ne labiau negu penki šiuolaikiniai žmonės arba penkios šimpanzės iš konkrečios populiacijos, – aiškino Ch.Zollikoferis. – Darome išvadą, kad ši įvairovė rūšies viduje yra veikiau taisyklė, o ne išimtis.“

Pagal šią hipotezę, įvairių rūšių individai, kurių liekanų ekspertai yra radę Afrikoje – tokios kaip sumanusis žmogus (Homo habilis) ir Rudolfo žmogus (Homo rudolfensis) – iš tikrųjų buvo vienintelės rūšies – stačiųjų žmonių (Homo erectus), dar žinomų kaip pitekantropai – atstovai, tik skirtingos išvaizdos.

Taip pat keliama prielaida, kad ankstyvieji žmonių genties (Homo) atstovai, pirmiausiai atsiradę Afrikoje, greitai išplito Azijoje, nors jų smegenys buvo mažos.

„Esame labai sujaudinti jų padarytos išvados. Ji patvirtina tai, ką nustatėme ir mes“, – sakė Mičigano universiteto paleontologas Milfordas Wolpoffas.

M.Wolpoffas praeitais metais paskelbė straipsnį žurnale „Evolution“, kuriame irgi pateikė ankstyvųjų žmonių kaukolių, rastų Gruzijoje ir Rytų Afrikoje, matavimų statistinės analizės rezultatus, darydamas išvadą, kad tos liekanos priklauso vienai rūšiai, kurios nariai aktyviai kryžminosi tarpusavyje.

„Šiandien visi žino, kad galima susirasti partnerį iš kito žemyno, ir normalu, kad žmonės tuokiasi su asmenimis, nepriklausančiais jų vietinei grupei, kitokios religijos, kitokios kultūros“, – M.Wolpoffas aiškino naujienų agentūrai AFP.

„Visa tai išties padeda parodyti, kad tai buvo būdinga žmonėms didžiąją mūsų istorijos dalį – bent jau už Afrikos ribų, – pridūrė jis. – Mes neturime rasių. Neturime skirtingų porūšių. Tačiau žmonių įvairovė yra normalu – ir ta įvairovė buvo būdinga praeityje.“

Bet su šia mintimi sutinka ne visi ekspertai.

„Manau, kad jų daromos išvados yra klaidingos“, – sakė George'o Washingtono universiteto hominidų paleobiologijos doktorantūros programos direktorius Bernardas Woodas.

„Jų rado padarą, apie kurį mes anksčiau neturėjome jokių įrodymų“, – aiškino jis, atkreipdamas dėmesį, kad tų žmonių galvos buvo mažos, tačiau kūnas – panašaus dydžio kaip dabartinių žmonių.

„Tai gali būti kažkas nauja, ir nesuprantu, kodėl jie vengia galvoti, kad tai kažkas nauja“, – sakė B.Woodas.

Iš tikrųjų tyrėjai savo atrastus žmones pavadino Homo erectus georgicus, pripažindami, kad jie priklauso senovinei, tačiau evoliucijos požiūriu vėlyvesnei Homo erectus atmainai.

Mokslininkai, kad šie individai nepriklauso atskirai rūšiai Homo georgicus, aprašytai apatinį žandikaulį, kuris buvo rastas Gruzijoje 2000 metais kartu su kitomis mažomis primityviomis kaukolėmis.

Tas žandikaulis buvo rastas vos už kelių metrų nuo vietos, kurioje 2005 metais buvo atkasta vadinamoji 5-oji kaukolė, priklausanti tam pačiam individui.

Studijos bendraautorė Marcia Ponce de Leon nurodė, kad 5-oji kaukolė yra „puikiai išsilaikiusi“ ir yra „pilniausia iki šiol rasta suaugusio Homo individo fosilija“.

Atradus tą kaukolę šalia keturių kitų individų liekanų tyrėjams atsivėrė unikali galimybė įvertinti tos pačios ankstyvųjų žmonių populiacijos požymių įvairovę ir „padaryti naujų išvadų (žmonių protėvių) evoliucinėje biologijoje“, sakė ji.