Švedą pritrenkė Lietuvos pacientų skundai: apie atlygius ir dovanas neturi būti nė kalbos

– Lietuvoje pačių pacientų sąmonėje įsišaknijęs požiūris, kad jeigu „neduosi“, tave blogai gydys.

– Mano požiūriu, tai visiškai nepriimtina. Gydytojai atlieka savo darbą, teikia paslaugą pacientams, ir pacientai neprivalo už tai atsidėkoti darydami gydytojų gyvenimą malonesnį. Iš tiesų gydytojai privalo lengvinti pacientų gyvenimą, todėl apie atlygius ir dovanas neturi būti nė kalbos. Žinoma, aš visuomet esu draugiškas su savo gydytoju, džiaugiuosi, kai jis man padeda. Gydytojas visada nusipelno pagarbos už savo darbą, tačiau tai visai kas kitas nei atsidėkojimas pinigais.

– Kaip Jūs vertinate oficialias priemokas už gydymo paslaugas, apie kurias taip pat tiek mūsų šalyje, tiek kitur daug diskutuojama?

– Klausimas sudėtingas, pirmiausiai jis susijęs su mokesčiais, todėl turbūt nėra vieno atsakymo visoms šalims. Svarbiausia, kad gydymas turi būti vienodai prieinamas visiems piliečiams. Daug kas priklauso ir nuo sveikatos apsaugos sistemos, koks yra jos santykis su žmonių gyvenimo būdu. Ši sritis yra pilkoji sritis, joje daug nežinomųjų, vis dėlto ir ji iš dalies turėtų būti dengiama mūsų mokesčiais.

Kai kuriose šalyse patiems žmonėms už gydymą tenka primokėti pakankamai daug. Švedijoje dalį sumos už vizitą pas gydytoją aš taip pat susimoku, tačiau tai suma, kurią aš galiu sau leisti. Kitas dalykas, kuris man patinka Švedijoje, kad egzistuoja lubos – jei vizitai pas gydytoją per metus tau kainuoja daugiau už nurodytą didžiausią sumą, perviršį padengia valstybė.

– Kuriose šalyse sveikatos apsaugos sistema palankiausia pacientams, t. y. kurioje šalyje sirgti geriausia?

– Sunku pasakyti. Mano manymu, nėra šalies Nr. 1. Kalbant apie skubią pagalbą įvykus traumai ar ūmaus susirgimo atveju, daugelyje šalių situacija yra gera. Aš nesibaiminčiau, jei man prireiktų skubios pagalbos ir Lietuvoje, kadangi jūs turite tikrai profesionalius specialistus su puikiais įgūdžiais. Tačiau aš pirmenybę teikiu Šiaurės šalių ekonominei sistemai. Sirgdamas lėtine liga aš rinkčiausi Skandinavijos šalis. Ypač gerai šioje srityje tvarkosi Švedija, kadangi čia teisės aktais įtvirtinta sistema, kad lėtinėmis ligomis sergantis pacientas turi teisę gauti visapusišką pagalbą iš valstybės, baigiant asmeniniu padėjėju.

Vis dėlto vienos šalies išskirti negalėčiau, daug kas priklauso nuo ligoninių plėtros, vaistų prieinamumo. Be to, situacija gali labai greitai keistis. Pavyzdžiui, prieš 7-8 metus buvo labai gera sveikatos apsaugos sistema Ispanijoje. Dabar to nepasakyčiau, kadangi jie labai apkarpė finansavimą. Tas pats atsitiko su Airija.

– Kuo skundžiasi kitų šalių pacientai? Ar visur kyla panašių problemų?

– Pagrindinės problemos yra trys – gydymo prieinamumas, galėjimas susimokėti už gydymą ir sveikatos apsaugos specialistų požiūris į pacientą. Kiekvienas pacientas nori, kad gydymas būtų efektyvus, tačiau jeigu pacientas neteisingai vartoja vaistus, galbūt yra tam tikrų problemų, kurias reikėtų aiškintis ir nagrinėtis.

– Kaip vertinate raginimus patiems pacientams prisiimti daugiau atsakomybės, siūlymus papildomais mokesčiais apmokestinti nesveiką gyvenimo būdą?

– Aš už tai, kad alkoholis ir tabakas brangtų, tačiau tie žmonės, kurie nesveikai gyvena, jokiu būdu neturėtų mokėti didesnių mokesčių. Visuomenė turėtų užduoti klausimą, kodėl tie žmonės daug rūko ir geria, kodėl nesirūpina savo sveikata. Juos reikia paskatinti keisti gyvenimo būdą. Dažniausiai žmogus rūko ar geria ne šiaip sau, o dėl kažkokios priežasties. Pavyzdžiui, kai mes patiriame stresą, griebiamės taurelės, nes išgėrę jaučiamės ramesni. Taigi kai mes rūkome ar geriame, problemų iš tiesų nesprendžiame. Aš pats kažkada rūkiau, tačiau kai išsiaiškinau, kodėl rūkau, tuomet ir mečiau. Atsisakyti žalingų įpročių galime tik tuo atveju, jei išsprendžiame problemas, dėl kurių tai darome. Aš tikiu, kad žmones galima paskatinti tai daryti.

– Kokias pagrindines problemas matote Lietuvoje?

Viena vertus, matau Vyriausybės siekį nuveikti kažką gera ir tai gera tendencija. Jeigu jūsų Vyriausybė tęs pradėtus darbus, jūs būtumėte pavyzdys kitoms valstybėms, kurios dar tik ateina į ES, kaip įveikti įvairius barjerus, minėtas tradicijas, finansinių galimybių sunkumus.

Kita vertus, susiduriate tiek su gydymo prieinamumo problemomis, tiek su sunkumais susimokėti už gydymą. Reikia tokios sistemos, kuri padėtų bendradarbiauti abiem pusėms – pacientams ir medikams. Mano manymu, trūksta spartos, kuria būtų įtrauktos pacientų organizacijos sprendžiant apsaugos sistemos pertvarkos dalykus. Viskas vyksta pernelyg lėtai. Žinia, krizės metu taupydami jūs apkarpėte sveikatos apsaugos finansavimą. Tai neteisinga – šiai sričiai neturėtų būti taip drastiškai mažinamos lėšos. Investuoti į žmonių sveikatą būtina. Taip pat turėtumėte daugiau bendradarbiauti su kitomis šalimis, kad šis bendradarbiavimas, prasidėjęs Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu, nenutrūktų.