Aptikta nauja neuronų regeneracijos vieta

Iki šiol nebuvo neaišku, ar naujos smegenų ląstelės kuriasi gyvenimo eigoje. Šis procesas – neurogenezė, buvo pastebėtas tik gyvūnų organizmuose. Vietoj to manyta, kad žmonės, su savo didelėmis ir sudėtingomis smegenimis jau gimsta apsirūpinę visais reikalingais neuronais.

Pernai Stokholmo Karolinska instituto mokslininkas Jonasas Frisénas su kolegomis nustatė, kad neurogenezė vyksta žmogaus smegenų dalyje, hipokampe. Šios struktūros labai svarbios atminties formavimuisi.

Atsinaujinančių smegenų ląstelių jie jau rado ir kitoje vietoje – golfo kamuoliuko dydžio struktūrose, vadinamose dryžuotaisiais kūnais (lot. corpus striatum). Jos dalyvauja daugelyje skirtingų funkcijų, įskaitant mokymąsi bei atmintį. Šie aspektai leidžia Frisénui spėlioti, kad atsinaujinančios smegenų ląstelės taip pat gali būti susijusios su naujų dalykų įsisavinimu. „Per gyvenimą besivystantys neuronai gali suteikti tam tikro plastiškumo, galinčio padėti žmonėms mokytis ir prisitaikyti prie kintančių situacijų“, – teigia jis.

Radioaktyvusis raktas

Siekiant identifikuoti naujas smegenų ląsteles, komanda išnaudojo faktą, kad nuo bandymų su atominėmis bombomis Šaltojo karo metu atmosferoje būta įvairaus lygio radioaktyvių anglies izotopų (C14). Tai reiškia, kad daugelio ląstelių susikūrimo organizme laiką galima nustatyti matuojant DNR C14 su C12 santykį. 30-ies paaukotų smegenų analizė parodė, kurie neuronai susiformavo per donorų gyvenimą.

Išvados apie naujas smegenų ląsteles dryžuotajame kūne atskleidžia ilgalaikę paslaptį. Graužikų neurogenezė aiškiai matoma hipokampe, taip pat kitoje smegenų srityje, lateralinio skilvelio sienelėje. Po jų susikūrimo, ląstelės iš antrosios vietos migruoja į uoslę kontroliuojančią smegenų dalį. Užuominos apie neurogenezę buvo matomos ir žmogaus smegenų šoninių skilvelių sienelėse. Bet kai Frisén bandė ieškoti naujų smegenų ląstelių žmogaus uoslės centruose, jis nieko nepešė. Tačiau dabar atrodo, pagaliau nustatyta, kur jos įsikūrusios.

Kad žmogaus dryžuotasis kūnas yra naujai susikūrusių ląstelių buvimo vieta, o C14 tyrimas tai patvirtina, sutinka ir Kalifornijos universiteto profesorius Arnoldas Kriegstein, kuris labai žavisi šiuo atradimu.

Nauja viltis

Dar per anksti spręsti, kokią tikslią paskirtį šios naujos smegenų ląstelės atlieka dryžuotajame kūne, bet vis dėlto neurogenezės žmogaus smegenyse įrodymai įžiebia dar vieną viltį neurodegeneracinių ligų gydymo vystyme.

Frisén komanda taip pat yra nustačiusi, kad 11-os donorų, kurie sirgo Huntingtono liga (retu degeneraciniu smegenų veiklos sutrikimu), smegenys buvo mažiau naujų neuronų nei sveikųjų žmonių smegenyse. Šis deficitas galėjo turėti įtakos Huntingtono ligai būdingiems simptomams, kurie apima judėjimo ir pažinimo problemas.

Neišsivystę neuronai praeityje buvo pastebėti insultą patyrusių žmonių dryžuotuosiuose kūnuose. Pasak Friséno, tai verčia susimąstyti, ar nebūtų įmanoma paskatinti dryžuotojo kūno neuronų susidarymą.