Juodoji saulės pusė – senų žmonių liga nustatoma vis jaunesniems

Taip, pristatydamas gydymo naujoves, teigė vienas iš Lietuvoje vykusio Europos dermatologų onkologų asociacijos kongreso narių.

Gydytoja dermatologė Jolanta Žilienė sakė ir anksčiau buvusi pakankamai griežta dėl saulės, tačiau po kongreso visiems pataria į lauką eiti tik su stipria apsauga, o laiką nuo 12 iki 16 valandos nebūti lauke.

„Anksčiau buvo manoma, kad aktininė keratozė tai priešvėžinė odos būklė, kurią reikia stebėti, norint nepražiūrėti onkologinio proceso pradžios. Tačiau paaiškėjo, jog tai, ką matome odoje – tik aisbergo viršūnė. Vystydamasis vėžys nebūtinai plinta tik į odos paviršių. Jei procesas nukreiptas gilyn, pakitimų odoje galime net nepamatyti“, - įspėjo gydytoja.

Pasak dermatologės, pasitaiko, kad nustačius ligą vėžys jau būna išplitęs ir dažnai visai ne toje vietoje, kur mūsų akimis buvo didžiausi pakitimai. Todėl dabar manoma, jog reikia gydyti ne pavienes aktinines keratozes, o visą pažeistą odos plotą, pvz., veidą ar visą viršugalvį.

Didžiosios klaidos

Paklausta, kokių klaidų turėtume stengtis nedaryti vasarą, kad nepakenktume savo odai, J. Žilienė visų pirma minėjo apsaugą nuo saulės.

„Tai - pirmas ir pagrindinis dalykas, o tai reiškia, kad saulėje su stipria apsauga galime būti iki 12 valandos ir paskui tik po 16 val. vakare. Viduryje dienos, kad ir su labai efektyvia apsauga, būti saulėje nepatariama. Ne šiaip sau šiltuosiuose kraštuose yra siesta ir žmonės sėdi namuose“, - pateikė pavyzdį gydytoja.

Ypatingai saugotinos tos vietos, kurios ištisus metus gauna saulės – veidas, rankos, moterims – iškirptės. Būtent čia greičiausiai pasireiškia senėjimas ir fotopažeidimai.

„Taip pat reikėtų žinoti, jog saulėtą dieną būnant pievoje net ir nealergiškiems žmonėms gali pasireikšti odos reakcijos. Vieną pavojingų augalų – Sosnovskio barštį - visi žino, tačiau odą gali dirginti ir kai kurie nekalti augalai, kurie sukelia reakciją tik saulėje. Saulėtą dieną geriau nesikvepinti, nes ant odos, kurią paprastai kvėpiname, gali atsirasti dėmių“, - įspėjo gydytoja.

Žinoma, būtina saugoti ir plaukus, kuriuos taip pat žaloja saulė. „Po sezono galvos apdangalu nedengti plaukai dažnai būna nutriušę. Saulėtą dieną tinka plaukus supurkšti priemonėmis su apsauginiais filtrais, geriau surišti, kad saulėje nesikedentų“, - patarė dermatologė.

Pasekmės bent kartą nudegusiems iki pūslių

Kas žinotina mažų vaikučių mamoms, norinčioms, kad suaugę jų atžalos turėtų kuo mažiau pigmentinių dėmių ir kitų odos problemų?

Pasak gydytojos, svarbiausia apsauga nuo saulės: „Baisu, kai suaugusieji pasitepa apsauginiais kremais, o kad neapsaugoti nuo saulės visą dieną prie vandens telkinių žaidžia vaikai – pamiršta. Dar reikia būtinai žinoti, jog užteptas filtras, kad ir kokio stabilumo bei atsparumo būtų, po dviejų valandų turi būti naudojamas pakartotinai“.

Taip pat svarbu žinoti, kad per marškinėlius nepraeina tik trumpieji B spinduliai, o ilgieji A spinduliai vis viena pasiekia mūsų odą. „Atrodo, kad ji neparausta, tačiau A spindulių gauna daug, todėl vaikų buvimą saulėje reikėtų dozuoti“, - atkreipė dėmesį J. Žilienė.

Ar galima leisti mažiesiems būti saulėje be drabužių? Gydytojos nuomone, geriau rengti marškinėliais. Būtinai reikia apsaugoti veidukus - atviros kūno zonos saulės gauna ištisus metus, o tai reiškia, kad yra žalojamos.

„Jeigu vaikystėje ar iki 18 metų amžiaus vaikas bent kartą sudegs iki pūslių, jis paklius į rizikos grupę, kai žmogų jau reikia stebėti, kad neišsivystytų onkologinė liga. Visi saulės poveikio sukelti odos pokyčiai, kurie mūsų akiai gali būti nematomi, niekur nedingsta, o kaupiasi“, - pabrėžė DELFI pašnekovė.

Žinia mėgstantiems poilsiauti šiltuose kraštuose

Stipriai saulės paveikta oda žymiai greičiau raukšlėjasi, atsiranda pigmentinių dėmių, ryškėja paviršinių kraujagyslių tinklas, sustorėja ir pasidaro šiurkštus raginis sluoksnis.

„Visa tai – saulės padariniai, kurie ne tik sendina odą, darko išvaizdą, bet ir didina tikimybę sirgti odos vėžiu, aktininėmis keratozėmis, kurios anksčiau buvo traktuojamos kaip priešvėžinė būklė, o dabar – kaip onkologinis odos susirgimas“, - pakartojo gydytoja J. Žilienė.

Stebėti savo odą ir fiksuoti pakitimus ypač patariama šviesaus gymio žmonėms, mėgstantiems pora kartų per metus nuvažiuoti į šiltus kraštus, kur yra kitoks, nei pas mus saulės aktyvumas.

Kiek saulės reikia vitamino D gamybai

Kodėl vaikų oda balta ir lygi, o su amžiumi daugėja visokių negerumų? Pasak dermatologės J. Žilienės, viena pagrindinių priežasčių – saulė, bet svarbi ir aplinka: stresai, mityba su visokiais sintetiniais priedais, aplinkos užterštumas.

„Viskas susideda, tačiau saulės poveikis stipriausias, nors dažnai žmonių pakankamai rimtai nevertinamas“, - sakė pašnekovė, pridurdama, jog 15-30 minučių užtenka pabūti saulėje, kad pasigamintų reikiamas vitamino D kiekis. Būnant ilgiau „ima vyrauti neigiamas poveikis odai“.

Paklausta, ką mano apie paplūdimiuose gyvenančius „šokoladukus“, specialistė sakė, kad jai pikčiausia dėl vaikų, kurie saulėtą dieną paleidžiami lakstyti be drabužėlių.

„Suaugusiam žmogui neuždrausi su savo gyvenimu ir sveikata daryti, ką nori, tačiau tokį neatsakingą elgesį su mažaisiais aš prilyginčiau vaikų nepriežiūrai“, - konstatavo gydytoja dermatologė J. Žilienė.

Kai atpažinti aktininę keratozę

Aktininė keratozė (AK), kuri dar vadinama saulės keratoze ar senatvine keratoze, tai odos liga, kuriai būdingi pavieniai ar dauginiai netaisyklingos formos suragėję odos židiniai, pasidengę atsilupusiais žvynais. Liga pasireiškia ilgalaikio saulės poveikio srityse, dažniau šviesios, saulei jautrios odos asmenims. Vyrai serga dažniau nei moterys.

AK dažniau nustatoma šviesesnės odos ir mėlynų akių asmenims. Didesnė rizika sirgti tam tikrų profesijų atstovams – daug laiko atvirame ore būnantiems darbininkams, jūrininkams, gyvenantiems arčiau pusiaujo, taip pat sergantiems tam tikromis genetinėmis ligomis, asmenims po organų transplantacijos, infekuotiems ŽIV bei vyresniems kaip 45 metų amžiaus žmonėms.

Aktininė keratozė - tai įrodymas, jog žmogaus gyvenime buvo per daug saulės.