Mokslininkų sudaryta formulė – raktas į laimę

Jie nustatė, kad tyrimo dalyviai buvo laimingiausi, kai pasiektas tam tikro įvykio rezultatas buvo geresnis nei tikėjosi. Smegenų tyrimai taip pat atskleidė, kad laimingumo momentais aktyvumas buvo fiksuojamas srityse, kurios yra siejamos su gerbūviu.

Mokslininkų komanda nurodo, kad formulė, publikuota recenzuojamame žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, gali būti naudinga aiškinantis nuotaikų svyravimų ir depresijos priežastis. Be to, šalių vyriausybės ja galėtų pasinaudoti vertindamos gyventojų gerbūvį.

Laimingiausi tie, kas mažai tikisi

Džiaugsmo lygtyje įvertinama tai, ko žmogus tikisi, ko sulaukia ir kokį atlygį gauna.

„Galime įvertinti ankstesnius sprendimus, jų rezultatus ir prognozuoti, kiek tiksliai jausitės laimingi bet kuriuo metu, – sako tyrimui vadovavęs Robbas Rutledge'as iš Londono universiteto koledžo. – Smegenys bando suprasti, ką turėtum daryti, kad gautum atlygį, taigi visi sprendimai, viltys ir gauti rezultatai yra informacija, kuria pasinaudodamos jos siekia užtikrinti, kad ir ateityje priimsite teisingus sprendimus. Visos pastarojo meto viltys ir gauti rezultatai leidžia įvertinti jūsų dabartinę laimės būseną.“

Tarkim, susiruošėte į restoraną: jei jame nieko ypatingo nesitikite, sulaukę skanaus maisto ir malonaus aptarnavimo būsite laimingesnis. Iš kitos pusės, teigiamos išankstinės viltys gali padidinti jūsų džiaugsmą prieš tai, kai jums bus atneštas maistas – dėl išankstinio numatymo, nekantraus laukimo.

Matematinį modelį sukurti padėjo tyrimai, kuriuose dalyvavo 26 žmonės. Jie atliko pakartotines užduotis, kuriose galėjo rinktis: gauti mažesnį, bet užtikrintą, piniginį atlygį ar rizikuoti, bet laimėti daugiau. Kas kelis bandymus jų buvo prašoma apibūdinti savo džiaugsmo lygį. Be to, žmonių smegenys buvo skenuojamos magnetinio rezonanso tomografu.

Remdamiesi gautais tyrimų rezultatais mokslininkai sudarė lygtį, kuri vėliau buvo pritaikyta mobiliojoje aplikacijoje „The Great Brain Experiment“ (liet. didysis smegenų eksperimentas). Specialų žaidimą atsisiuntė ir išbandė per 18 tūkst. žmonių.

Nors šis žaidimas buvo kur kas paprastesnis už gyvai atliktus eksperimentus, R.Rutledge'as teigė, kad rezultatai sutapo su jų skaičiavimais. „Mums buvo malonu matyti, kad mūsų lygtis puikiai paaiškino laimingumą. Net esant tokiam dideliam skaičiui tiriamųjų, išliko aiškus ryšys tarp to, kas gaunama, ko buvo tikimasi ir laimingumo, – sakė jis. – Tikiuosi, kad ši matematinė lygtis padės mums geriau suprasti dalykus, kurie mums visiems rūpi, tarkim, kiek mes esame laimingi.“

Svarbu gauti daugiau nei kiti

Šefildo universiteto mokslininkas Tomas Staffordas teigė buvęs sužavėtas to, kaip tiksliai lygtis galėjo nuspėti džiaugsmą: „Ypač atsižvelgiant į tai, kokie žmonės yra nenuspėjami.“

Visgi jis pastebėjo, kad matematinė formulė negali atsakyti į kai kuriuos svarbius gyvenimiškus klausimus, pavyzdžiui, kurį partnerį pasirinkti.

Nuostabos neslėpė ir kitas nepriklausomas tyrėjas, Andrew Oswaldas iš Voriko universiteto: „Šio tyrimo rezultatai sutampa ir su ekonomistų skaičiavimais, kurie rodo, kad laimingumą ir pasitenkinimą turimu darbu lemia asmens palyginamasis uždarbis. Jei norite sužinoti, kaip jaučiuosi, neklauskite manęs, kiek uždirbu. Paklauskite, koks yra mano uždarbis lyginant su kitais profesoriais, arba mano paties atlyginimu praeityje. Skirtumas – teigiamas ar neigiamas – ir yra svarbiausia.“

Beje, išmėginti minėtus „smegenų eksperimento“ žaidimus galite ir jūs – daugiau informacijos rasite čia.