Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Mokslininkai: ankstyvieji žmonės poravosi su visais, kurie buvo į juos panašūs

2014-09-03

(5)

(19)

(220)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	delfi.lt

Šiuolaikinių žmonių evoliucijos medis yra labai jau šakotas ir vingiuotas – nors pastaruosius 10 000 metų mūsų planetoje nebuvo jokių kitų žmonėms „artimų giminaičių“, buvo metas, kai viena greta kitos gyveno net kelios susijusios rūšys.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Neandertaliečių ir denisoviečių kaulų fragmentų genetinė analizė pateikė mums žinių apie evoliuciniu požiūriu nelabai tolimą mūsų praeitį. Tyrimų rezultatai rodė, kad su moderniaisiais Homo sapiens poravosi ne tik neandertaliečiai ir denisoviečiai, bet ir dar viena, kol kas neidentifikuota homininų rūšis. Ši informacija praėjusią savaitę buvo pristatyta evoliucinės genetikos specialistams, dalyvavusiems Karališkosios bendruomenės konferencijoje.

Neandertaliečių rūšis atsirado maždaug prieš 200 000 metų, jų liekanų rasta visoje Europoje ir kai kur Centrinėje Azijoje. Nors šios rūšies atstovai nebuvo tokie protingi, kaip Homo sapiens, atsiradę maždaug tuo pačiu metu, veikiausiai jie buvo pirmieji, pradėję rengtis, laidoti savo mirusius ir kurti kalbas. Tradiciškai manyta, jog paskutinis bendras žmonių ir neandertaliečių protėvis gyveno maždaug prieš 400 000 metų, nors naujausi tyrimai rodo, jog jis galėjo gyventi ir dar seniau, rašo iflscience.com.

Denisoviečiai yra kita išnykusi homininų grupė, kurios taip pat negalima išbraukti iš mūsų evoliucijos istorijos. Apie šią rūšį žinių tyrime tik iš 30 000-50 000 metų senumo kaulų fragmentų, rastų oloje. Nors prieš porą metų buvo atlikta šių kaulų genetinė analizė, rezultatai nebuvo labai aiškūs. Tačiau pritaikius naujausius tyrimų metodus gautos kur kas kokybiškesnės genetinės sekos – publikuoti du skirtingus, tačiau giminingus rezultatus pateikę moksliniai darbai.

Esama duomenų, kad kai kurios šiandien gyvenančios žmonių populiacijos yra paveldėjusios iki 4 proc. savo DNR iš denisoviečių, nors tai yra šiek tiek ginčytinas klausimas. Be to, esama ne iš Afrikos kilusių žmonių, kurie iki 2 proc. savo DNR galėjo paveldėti iš neandertaliečių, tačiau tai irgi yra iki galo neatsakytas klausimas.

Kol kas ketvirtos ankstyvųjų žmonių grupės tapatybė nenustatyta. Gali būti, kad ji atkeliavo iš Azijos, tačiau to iš šiandien turimų duomenų negalima įrodyti. Belieka tikėtis, kad ateities tyrimais bus nustatyta ši nežinoma populiacija, o mes geriau suvoksime visus skirtingus evoliucinius DNR šaltinius, dėl kurių esame tokie, kokie esame.