Kuo aukščiau karjeros laiptais – tuo daugiau psichopatų?

22 metų Carolyn Bate tyrimo atlikimo metu buvo dar neturėjo net bakalauro laipsnio. Ji psichopatiškumo ir intelektualumo sąsajas lygino, naudodama specializuotus testus ir analizuodama jų duomenis. Savo tyrimo rezultatus ji aprašė paskutiniais psichologijos bakalauro studijų metais. Už darbą ji gavo ne tik išskirtinai aukštą universiteto įvertinimą – jis buvo publikuotas recenzuojamame leidinyje „Journal of Forensic Psychiatry and Psychology“.

Jaunoji psichologė sakė, kad projekto idėja kilo perskaičius apie tyrimą, kuris įrodė, jog vienas populiacijos procentas yra priskirtinas psichopatams, tačiau vertinant įmonių vadovus psichopatų skaičius užauga iki 3 procentų.

„Pamaniau, kad tokį nesutapimą galėtų paaiškinti intelektualumas. Be to, gali būti, kad aukščiausiuose verslo sluoksniuose yra netgi didesnė dalis psichopatų. Skaičiai gali būti didesni nei trys procentai, nes jeigu žmogus suvokia, kad jis yra psichopatas, jis gali ir meluoti – o tokie žmonės yra ganėtinai stipriai linkę į manipuliavimus bei nėra empatiški. Mūsų kasdienius gyvenimus tai gali paveikti labai neigiamai“, – sakė psichologė, pridūrusi, kad kai kurie mokslininkai yra iškėlę hipotezių, jog kai kurie finansų pasaulio sukrėtimai gali būti įvykę dėl didelio psichopatų skaičiaus tarp žmonių, priimančių svarbiausius sprendimus, rašo psypost.org.

Ji nurodė, kad, nepaisant įprasto žodžio „psichopatas“ naudojimo neigiamame kontekste, esama skirtingų psichopatų kategorijų – ir ne visi jie linkę į fizinį smurtą.

„Tie, kurie vadovauja verslams, paprastai būna žavingi ir išmintingi, tačiau turi emocinių trūkumų, skirtingai nei psichopatai, kurie yra ganėtinai sutrikę ir linkę į žiaurius smurtinius nusikaltimus, dėl kurių dažnai netenka laisvės“, – sakė C. Bate.

Norėdama patikrinti savo idėjas, C. Bate dalyvauti tyrime pakvietė 50 žmonių – daugiausia studentų. Visi jie, laikantis griežtų konfidencialumo reikalavimų, laikė įvairius testus, pradedant nuo IQ įvertinimo, taikant standartines procedūras. Tuomet tiriamieji atliko kitą testą – Levensono savęs įvertinimą psichopatiškumo skalėje. Pagal pastarojo rezultatus buvo nustatomas kiekvieno žmogaus pirminės ir antrinės psichopatijos įvertinimas.

Vėliau studentė ištyrė eksperimento dalyvių galvaninį odos atsaką (GSR). Šio eksperimento metu prie žmonių pirštų buvo prijungiami elektronai, o kompiuteris matavo signalo pokyčius tiriamiesiems kompiuterio ekrane matant įvairius vaizdus. Jiems buvo rodomi verkiantys vaikai, žmonės, kuriems grasinama, gamtos nelaimių vaizdai. Labai siaubingų nuotraukų tame rinkinyje nebuvo, bet jos buvo tokios, kad visiškai normalų žmogų turėjo sukrėsti. Tačiau žmonės, labiau linkę į pirminę psichopatiją – tokie, kurie turėtų dažniau tapti įmonių vadovais – į sukrečiančius vaizdus nereagavo ar beveik nereagavo, kai tuo tarpu labiau į antrinę psichopatiją linkę žmonės demonstravo padidintą susijaudinimą.

Tyrimo autorė nustatė, jog tiriamųjų GSR būdu nustatyta reakcija buvo daugiau ar mažiau tokia, kokios ir reikėtų tikėtis. Bet tik žmonėms, kurių intelekto koeficientas buvo santykinai žemas.

Todėl C. Bate priėjo išvadą, jog aukštesniu IQ pasigirti galintys žmonės gali manipuliuoti savo emociniu atsaku, todėl jų būseną kur kas sunkiau nustatyti. Tai – atradimas, kurio šios srities tyrėjai dar nebuvo padarę.

Mokslininkė apsvarstė savo tyrimo įtaką – galbūt personalo skyriams reikėtų naujų procedūrų, kurios psichopatams užkirstų kelią į aukščiausius postus įmonėse?

„Galbūt verslams reikia žmonių, pasižyminčių tokiomis savybėmis, kaip psichopatai – pavyzdžiui, negailestingumu. Nors įtarčiau, kad kažkokių patobulintų atrankos procedūrų reikėtų, vien tam, kad įmonėse būtų žinoma, kokie žmonės yra samdomi“, – teigė C. Bate.