Mokslininkų ir medikų patarimai, kaip susigaudyti prieštaringose sveikos mitybos teorijose

Mitybos revoliuciją Amerikoje pradėjo lietuvė

Pasak JAV Klivlendo klinikos Welness instituto įkūrėjo dr. Caldwello Esselstyno, skaitysiančio pranešimus „Ann Wigmore“ gyvo maisto konferencijoje Vilniuje bei medikams skirtoje Gyvenimo būdo medicinos konferencijoje Kaune, labai gaila, kad šiandien visose visuomenėse progresuoja betikslės ligos, kurios atsiranda dėl neteisingos mūsų mitybos ir kurių neturėtų būti. Nuo jų miršta vis daugiau žmonių, o jų gydymui išleidžiama vis daugiau pinigų.

JAV gyvo maisto programomis lėtines ligas gydančio Hipokrato instituto atstovas dr. Brianas Clementas atsiprašė, kad Amerika po visą pasaulį paskleidė greito maisto idėjas, todėl dabar visame pasaulyje žmonės kenčia nuo tų pačių bėdų, kaip amerikiečiai. „Tačiau esate labai gyvybinga, optimistiška šalis ir galite pasiekti tiek, kiek negali didelės šalys, tokios kaip JAV ar Vokietija“, - sakė jis.

„Jau 35-erius metus esu gydytojas kardiologas. Pastebėjau, kad kuo daugiau ligonių gydome, tuo jų ne mažėja, o daugėja. Taigi rimtai susimąsčiau, kas yra sveikata, ir man į rankas pakliuvo Vydūno darbai, kuriuose jis kalba apie gyvenimo būdo svarbą. Pasak jo, liga – gyvenimo būdo pasekmė. Šios idėjos, Lietuvoje skambėjusios dar prieš šimtą metų, tampa vis aktualesnės. Žinia, Hipokrato instituto įkvėpėja Ann Wigmore, kuri Amerikoje padarė tikrą revoliuciją, taip pat yra lietuvė“, - pasakojo Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas, Klaipėdos universiteto profesorius Algimantas Kirkutis.

Kaip pasakojo Ann Wigmore fondo Lietuvoje direktorius Paulius Jaruševičius, mergautinė Ann Wigmore pavardė – Ona Varapickaitė. „Dar septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ji sukūrė gyvo maisto principus, pagal kuriuos mes sudarėme savaitės trukmės gyvo maisto programą Lietuvoje. Tai sąmoningos mitybos programa – šiemet jau turėjome daugiau kaip 70 žmonių, kurie ją praėjo. Netgi esame pasiūlę Ann Wigmore iškelti kaip Lietuvos prekinį ženklą, nes šiuo metu ji tikrai labai garsina Lietuvą. Ji pirmoji suformulavo idėją, kad termiškai ir chemiškai neapdorotas maistas yra pats sveikiausias ir naudingiausias ir padėjo pamatus gyvenimo būdo medicinai. Ji pabrėžė, kad gyvenimo būdas svarbus ne tik ligų prevencijai, bet ir ligų gydymui“, - teigė pranešėjas.

Kaip susigaudyti daugybėje priešingų mitybos teorijų

Pasak mokslininkų, vis daugėja mokslinių įrodymų, kad gyvenimo būdas turi didžiulį poveikį stengiantis suvaldyti šiuolaikinių lėtinių ligų epidemiją.

Paklaustas, kaip paprastam žmogui susigaudyti daugybėje mitybos teorijų, kurios viena kitą neigia, Vilniaus universiteto dėstytojas, gydytojas chirurgas dr. Darius Kubilius pabrėžė, kad Ann Wigmore konferencijos ekspertų pagrindinė teigiama žinia – maitintis pilnos struktūros augalais be papildomo aliejaus. „Nesupraskite to kaip žaliavalgystės, bet kaip augalinę mitybą. Jūs augalus galite apdoroti, trinti, bet vartokite juos be riebalų. Tai pakeisti nėra taip paprasta, nes mityba yra esminis instinktas, jis turi būti patenkintas, kad mes galėtume jaustis saugūs, todėl esame linkę, kaip ir gyvūnai, ieškoti koncentruoto, daugiau kalorijų turinčio maisto, t. y. riebaus. Tai daryti reikia palaipsniui“, - tikino medikas.

Pasak C. Esselstyno, ir patys mokslininkai turėtų susėsti, peržiūrėti visas skirtingas rekomendacijas ir sutarti, kas tarp jų yra bendra. „Beveik visose jų rekomenduojama vengti gyvulinės kilmės produktų – mėsos ir pieno, taip pat riebalų ir cukraus. Mokslas įrodė, kad yra maisto produktų, kurie, kaskart patekę į mūsų burną, daro mums žalą. Taigi šiuo klausimu mes jau sutariame – kai kurie produktai yra žalingi. Dabar belieka susitarti, ką valgyti. Jei žmonės valgys daugiau žalio maisto, gers želmenų sultis, tikrai gaus naudos. Suprantu, kad yra tam tikro pasimetimo tarp principų, bet vienas dalykas aiškus – kiek įmanoma, valgyti mažiau gyvulinio maisto. Štai Suomijoje, Karelijos srityje, 1972 m. sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis buvo didžiausias. Jie pradėjo programą, kurios dėka buvo sumažintas rūkančių žmonių skaičius ir atsisakyta gyvulinių riebalų. Sergamumas per 30 metų sumažėjo 80 proc. Tai stulbinami rezultatai“, - pasakojo svečias iš JAV.

B. Clemento manymu, mokslas nėra neginčijamas ir nekintamas dalykas. Jis išdavė paslaptį, kad pats C. Essesltynas kadaise susidūrė su mirties akistata – jam grėsė mirtis nuo širdies ligos, tačiau pakeitęs gyvenimo būdą ir mitybą jis ne tik išgyveno pats, bet gelbsti ir kitų gyvenimus. Šiemet į lietuvių klabą išversta jo knyga, kurioje sudėti visi mediko patarimai – „Širdies ligos prevencija ir išgydymas“.

Pasak B. Clemento, statistikos duomenys rodo, kad vis daugiau žmonių pereina prie augalinio maisto. Tarp jaunos, vadinamosios X kartos atstovų pagal apklausas norėtų tapti veganais net 48 proc. Tai žmonės, kurie nepasitiki oficialios medicinos rekomendacijomis, nevartoja vaistų, nes mato, kaip atrodo jų tėvai ir seneliai.

„Sutinku, kad mitybos teorijose yra daug kontraversijos. Oficialūs mokslininkai nerekomenduoja to, ką rekomenduojame mes. Jie teigia, kad pienas yra gerai, sūris yra gerai, mėsos reikia valgyti taip pat kasdien. Tai yra įprasta rekomendacija, bet mes turime kitokios patirties. Su mityba susijusių ligų paplitimas rodo, kad tokios rekomendacijos neveikia. Yra labai daug informacijos ir tyrimų, kurie rodo, kad augalinis maistas tinka ne tik ligoms gydyti, bet ir prevencijai. Aišku, nebūtina sakyti griežtai, kad daugiau nė lašelio pieno ar kąsnio mėsos. Sunku visko iškart atsisakyti, kaip maitinomės daug metų. Mažinkime šių produktų kiekį po truputį ir laikui bėgant pajusime, kad jaučiamės geriau ir kad tai teisingas kelias. Deja, žmonės ima keisti mitybą, kai suserga, nors reikėtų pradėti savimi rūpintis anksčiau“, - teigė Europos gyvenimo būdo medicinos asociacijos atstovas prof. Clausas Leitzmannas.

Jis prisipažino veganas esantis jau 40 metų, bet iki šiol dar nepereina prie veganiško pilnos struktūros maisto ir vis dar į kavą kartais įsipila šlakelį pieno, suvalgo galiuką sūrio. „Jeigu tu visiškai atsisakai kokio nors produkto, sukuri sieną tarp savęs ir žmonių. Žmonėms sunku taip imti ir visko, ką mėgo, atsisakyti, todėl aš rodau, kad nereikia kraštutinumų. Kai žmonės įsitikins šios mitybos nauda, patys prie jos pereis“, - svarstė pranešėjas.

Siūlo perpiešti sveikos mitybos piramidę

Paklausti, kaip turėtų atrodyti pagal juos sveikos mitybos piramidė, visi ekspertai tikino, kad dabartinė nėra nupiešta remiantis vien mokslu, bet ir mėsos bei pieno pramonės įtaka, kuri šiandien neišvengiama.

Pasak mokslininkų, kalbant apie augalinį maistą neretai diskutuojama, kad jis neužtikrina reikiamo omega-3 rūgščių kiekio, o jos yra būtinos mūsų organizmui. „Omega-3 tikrai netrūks, jei valgysite pakankamai žalių lapinių daržovių. Taip pat jomis puikiai aprūpins šaukštas čija sėklų arba linų sėmenų. Beje, kuo ilgiau maitinamasi augaliniu maistu, tuo geriau organizmas iš jo pasisavina visas medžiagas ir jam iš tiesų nieko ima netrūkti“, - tikino C. Esselstynas.

„Egipte lankausi tris kartus – labai gražios piramidės. Jeigu jos teisingai pastatomos, gali stovėti tūkstantmečius. Mūsų maisto piramidė gerokai skiriasi nuo oficialiosios. JAV šis skirtumas dar didesnis nei Vokietijoje – mano šalyje piramidėje yra daugiau sveikesnių rekomendacijų. Tačiau aš pats, bandydamas propaguoti augalinį maistą oficialiose institucijose, kol kas visada pralaimiu. Iš esmės mūsų piramidę sudaro daržovės, grūdai, ankštiniai, vaisiai, riešutai. Tam tikrose piramidėse leidžiama šiek tiek vartoti pieno produktų, kitose jie griežtai išimami. Manau, jūs patys galite priimti sprendimą, ką valgyti ir ko ne, mes galime tik patarti“, - įsitikinęs C. Leitzmannas.

Tiesa, net vėžinius susirgimus Hipokrato institute gydantis B. Clementas prieštarauja, kad pats spręsti, ką valgyti gali nebent sveikas žmogus: „Aš dirbu su ligoniais, todėl neturiu prabangos leisti žmonėms patiems nuspręsti, ką jiems valgyti, kai, pavyzdžiui, gresia širdies smūgis. Tokiu atveju per parą žmogus negali suvartoti daugiau 230 gramų cholesterolio – tiek jo yra viename kiaušinyje“.