Ką gimimo diena atskleidžia apie jūsų asmenybę?

Mokslininkai iš Semelveiso universiteto (Budapešte) nustatė tyrimo imtį, kurią sudarė 366 Vengrijos studentai. Atlikę apklausą ir išanalizavę jos duomenis, buvo prieita išvados, kad gimę vasarą žmonės dažniau patiria nuotaikos nestabilumą, o gimusiųjų žiemą asmenybės yra mažiau irzlios. Nors „rudens vaikai“ mažiau depresuoja negu gimusieji žiemą, tačiau nedemonstruoja perdėto optimizmo, ką daro pasaulį išvydusieji pavasarį.

„Biocheminiai tyrimai parodė, kad metų laikas, kada gimėte turi įtakos tam tikrų neuromediatorių, pavyzdžiui, dopamino bei serotonino kiekiui smegenyse net ir sulaukus brandos“, – aiškina tyrimo vadovė Xenia Gonda. Šie neurotransmiteriai reguliuoja kognityvinius organizmo procesus, pavyzdžiui, emocijas ir susijaudinimą, todėl smarkiai prisideda prie nuotaikų kaitos. Dėl šių priežasčių mokslininkai mano, kad tai daro įtaką ir tam tikro tipo temperamento susiformavimui.

„Tai, ką šiuo metu mes siekiame ištirti, yra genetinės žymos, kurios siejasi su gimimo sezonu bei nuotaikos sutrikimais. Vis dėlto, dar nieko negalime pasakyti apie paties mechanizmo funkcionavimą, – Gonda pripažįsta savo pareiškime, – Žinoma, tam daugiausia įtakos daro tokie su metų laikais susiję veiksniai, kaip sezoninis maistas, motinos fizinio aktyvumo lygis, temperatūra ir aplinkos patogenai“.

Apie 400 eksperimento dalyvių yra santykinai maža imtis, tačiau panašūs tyrimai jau anksčiau yra pateikę gimimo dienos ryšį su žmogaus psichine būkle įrodančių argumentų. Neurologas Sreeram Ramagopalan iš Oksfordo universiteto pateikė svarių įrodymų, kad gimimo sezonas nulemia žmogaus psichinę būseną. O su tuo siejo motinos vitamino D lygį organizme bei infekcijų susidarymo galimybes, kas iš esmės priklauso nuo metų laiko.

Grįžtant prie Xenia Gonda išvadų, po apklausos išryškėjo tam tikri metų laikų nulemti žmogaus charakterio dėsningumai:

Svarbu pažymėti, kad tyrimas buvo atliktas Vengrijoje – šalyje, kuri turi aiškiai išreikštą metų sezoniškumą: šiltas, sausas vasaras ir šaltas žiemas. Todėl panašaus tyrimo rezultatai galėtų atrodyti visiškai kitaip vietovėse arčiau pusiaujo.

Tam, kad ši teorija būtų patvirtinta reikia atlikti daugiau bei kur kas detalesnių tyrimų. O siekiant pagrįsti visas Vengrijos mokslininkų komandos išvadas, būtina išsiaiškinti ir išvardintų veiksnių priežastingumą. Vis dėlto, buvo žengtas pirmas žingsnis į tolimesnes studijas, todėl pristatydama savo tyrimo rezultatus Xenia Gonda, neseniai vykusiame neuropsichofarmakologijos kongrese Berlyne, sulaukė didelio akademinės bendruomenės palaikymo.