Paaiškino, kuo trumpi stabtelėjimai prie šviesoforo kenkia sveikatai

Piko metu lietuviai šiam skaičiui tikrai nenusileidžia. Kaip jau žinoma seniai, gatvėmis riedančios mašinos į aplinką išmeta kenksmingų kietųjų dalelių, prisidedančių prie kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligų, skelbia eurekalert.org.

Jungtinės Karalystės Sario universiteto mokslininkai nustatė, kad 2 proc. viso kelionės laiko vairuotojai praleidžia stovėdami ir važiuodami pro šviesoforų reguliuojamas sankryžas. Pasirodo, kad per tokį trumpą laiką gaunate net 25 proc. visų kietųjų dalelių, kurias sutinkate kelionės metu.

Mokslininkų komanda stebėjo, kaip įvairiais kelionės momentais vairuotojai tiesiogiai susiduria su tarša keliuose. Paaiškėjo, kad didžiausia tarša – šviesoforų reguliuojamose sankryžose. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, automobiliai skubiai pajuda iš vietos – suskaičiuota, kad tokiomis akimirkomis kietųjų dalelių koncentracija net 29 proc. viršija įprastą eismo srauto normą.

Jau neminint kietųjų dalelių koncentracijos klausimo, specialistai taip pat išsiaiškino, kad prie šviesoforų vairuotojai linkę stoti kuo arčiau vieni kitų, todėl jiems tenka dar didesnė tarša.

„Visai neseniai oro tarša pagaliau pripažinta viena iš dešimtiems svarbiausių grėsmių žmonių sveikatai visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija suskaičiavo, kad oro tarša kiekvienais metais prisideda prie 7 mln. ankstyvų mirčių“, – teigia mokslų daktaras iš Sario universiteto Prashantas Kumaras.

„Nors pastarąjį dešimtmetį ir stengiamasi visomis įmanomomis priemonėmis riboti oro taršą, situacija negerėja – kaip tik priešingai, žmonės automobiliuose praleidžia vis daugiau laiko, į kelius išrieda vis daugiau mašinų. Tai reiškia, kad kiekvieną dieną į ir iš darbo mes susiduriame su vis didesne tarša“, – komentuoja Pr. Kumaras.

„Tikrai ne visada kelionės maršrutą galima pasirinkti taip, kad netektų pervažiuoti labiausiai užterštų sankryžų, tačiau vairuotojai turėtų žinoti, kokie pavojai jų laukia. Geriausias būdas išvengti taršos – neatidaryti automobilio langų, pasirūpinti, kad į mašiną nepatektų oras iš lauko, stengtis prie šviesoforo sustoti kuo toliau nuo artimiausio automobilio. Reguliariai tokias sankryžas kertantys pėstieji taip pat turėtų paieškoti kelių, mažiau priklausomų nuo šviesoforų. Vietos transporto tarnybos taip pat galėtų prisidėti sinchronizuojant šviesoforų signalus ir taip trumpinant laukimo laiką“, – rekomendacijose teigia tyrimo autoriai.