Mokslininkų verdiktas: mobilieji telefonai kelia rimtą pavojų sveikatai

Įkaitina odą ir kūną

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Biomedicinos fizikos laboratorijos vedėjo prof. Ričardo Rotomskio, biologinį mobiliojo telefono skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės (EMS) poveikį galima suskirstyti į terminį ir neterminį. Terminis poveikis visiems gerai žinomas per mikrobangų krosnelės pavyzdį. Pakankamos galios krosnelėje įmanoma išvirti net kiaušinius, o ar įmanoma išvirti kiaušinius mobiliaisiais telefonais, kurie taip pat skleidžia EMS? Deja, paskaičiuota, kad net jei telefonas veiktų visą laiką maksimalia galia, kiaušinį reikėtų apdėti 2089 telefonais, kad jų skleidžiama spinduliuotė atitiktų mikrobangų krosnelės galią. Taigi mokslininkai juokauja, kad mobiliaisiais telefonais kiaušinio neišvirsi, nors internete galima prisižiūrėti įvairių filmukų.

Vis dėlto infraraudonųjų spindulių termograma, kurios pagalba galima nustatyti kūno temperatūros pasiskirstymą kūne, rodo, kad žmogaus, mobiliuoju telefonu kalbėjusio 15 min., veido zonoje temperatūra pakyla nuo 30,56 iki 35,15OC, o ties ausies vieta – nuo 33,35 iki 34,82OC. Natūraliai šios kūno dalys dažniausiai būna žemesnės temperatūros nei likusios.

Kai kurie tyrėjai teigia, kad būtent temperatūros pokyčiai ir sudaro didžiausią grėsmę, kurią kelia mobilieji telefonai. Daugelis mokslininkų sutinka, kad elektromagnetinis tokių prietaisų spinduliavimas gali pakenkti ląstelėms, kai audiniai dėl aparato smarkiai įkaista. Todėl jei žmogus mobiliu telefonu kalba daug, jį gali varginti galvos skausmai ar nemiga. Specialistai pataria ilgai nelaikyti telefono prie vienos ausies. Mat tyrimai rodo, kad mobiliuoju ryšiu naudojantis dažnai ir ilgai, net 39 proc. padidėja tikimybė, kad auglys atsiras toje galvos pusėje, prie kurios glaudžiamas mobilusis telefonas.

Mažina kalcio kiekį ląstelėse

„Odos paviršiaus temperatūros pokytį lemia ne tik išorinio šilumos šaltinio poveikis. Prispausta prie skruosto ranka ir mobilus telefonas neleidžia laisvai cirkuliuoti oro srautui, todėl net neveikiantis telefonas, prispaustas prie skruosto, sukelia nedidelį temperatūros padidėjimą. Taip pat svarbu paminėti, kad šiluminis EMS poveikis neatskiriamas nuo fiziologinės žmogaus būsenos. Netgi emocinė žmogaus būsena gali keisti kūno temperatūrą. Pavyzdžiui, buvo užfiksuota, jog veido temperatūra padidėja, jei žmogus meluoja.

Nešiluminis EMS poveikis pasireiškia biofizikinių reiškinių, tokių kaip kalcio jonų apykaita ląstelių membranų paviršiuje, pakitimais. Kalcio jonai žmogaus organizmo ląstelėse yra prijungti prie neigiamą krūvį turinčių ląstelių membranų. Elektromagnetinė spinduliuotė, pakeičianti kalcio jonus vienvalenčiais kalio jonais, susilpnina membraną ir ji gali tapti akyta. Į ląstelę, kurios membrana yra pažeista, patenka alergenai ir toksinai. Tai gali sukelti alergijų išsivystymą, astmos atsiradimą ar net vėžį“, - teigė R. Rotomskis.

Pasak mokslininko, kai kurie žmonės itin jautrūs elektromagnetinei spinduliuotei. EMS sukelti simptomai (chroniškas nuovargis, galvos skausmas, širdies aritmija) labai panašūs į negalavimus, sukeltus mažo kalcio ir magnio kiekio kraujyje. Todėl galima teigti, kad šiuos reiškinius lemia ta pati priežastis – per mažas dvivalenčių jonų kiekis ląstelių membranose. Kita vertus, jis pažymėjo, kad nustatyti EMS poveikį žmogaus organizmui labai sudėtinga ir ne visada įmanoma, pateikiamos hipotezės arba tyrimų rezultatai organizmuose yra sunkiai interpretuojami ir statistiškai nepatikimi.

10 metų trukusio tyrimo rezultatai

Mobiliųjų telefonų skleidžiamų elektromagnetinių bangų didžiausią leistiną sugertį apibūdina energijos absorbcijos rodiklis (SAR). Jis priklauso nuo telefono įrangos bei kalbančiojo nutolimo nuo pagrindinės stoties – kuo ji arčiau, tuo SAR lygis bus žemesnis. Maksimali Europos Sąjungoje leidžiama SAR reikšmė yra 2 W/kg.

Išsamiausią mobiliųjų telefonų poveikio sveikatai tyrimą atliko „Interphone“ grupės tyrėjai. Tarptautinis projektas buvo pradėtas 2000 m., jame dalyvavo 13 šalių: Australija, Danija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Suomija, Izraelis, Italija, Japonija, Naujoji Zelandija, Norvegija, Švedija ir Jungtinė Karalystė. Per 10 metų buvo ištirta apie 13 tūkst. žmonių: 2708 žmonių, sergančių glioblastoma (vienu pikčiausių smegenų auglių), 2409 – meningioma (taip pat smegenų navikas) ir 7658 sveikų. Šiame tyrime dalyvavo mobiliojo ryšio vartotojai, mobiliuoju telefonu besinaudojantys daugiau nei 10 metų. Tyrėjai teigia, kad nerasta ryšio tarp aktyvaus ilgalaikio mobiliojo telefono naudojimo ir padidėjusios rizikos susirgti vėžiu, tačiau pateikta ir įdomi detalė: 10 proc. tyrimo dalyvių, besinaudojančių mobiliaisiais telefonais labai intensyviai, rizika susirgti glioblastoma yra padidėjusi 40 proc.

„Vis dėlto sunku nustatyti, ar žmonės, kalbantys mobiliaisiais telefonais apie 12 val. per dieną, turi padidėjusią riziką susirgti vėžiu dėl EMS poveikio. Reikėtų šią žmonių grupę tirti papildomai atsižvelgiant, kad jų darbo ir poilsio režimas sutrikdytas. „Interphone“ tyrimai buvo atlikti tik su suaugusiais žmonėmis. Nėra patikimos informacijos, ar vaikams, kurie naudojasi mobiliaisiais telefonais, rizika susirgti vėžiu yra didesnė. Tačiau žinoma, kad mobiliųjų telefonų skleidžiama spinduliuotė giliau įsiskverbia į vaiko smegenis nei į suaugusiojo“, - teigė R. Rotomskis.

PSO mobiliųjų telefonų pavojų pripažino

Tačiau yra ir tokių mokslinių tyrimų, kurių rezultatai teigia, kad žmonės, kurie mobiliuoju telefonu kalba daugiau nei 15 valandų per mėnesį, po penkerių metų 2-3 kartus labiau rizikuoja, kad jiems susiformuos smegenų auglys. Tiesa, ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad šiuolaikiniai aparatai skleidžia mažiau elektromagnetinių bangų nei senieji. Bet kuriuo atveju ekspertai pataria nelaikyti mobiliojo telefono prie ausies laukiant, kol sujungs, kadangi vykstant reikalingo abonento paieškai elektromagnetinė spinduliuotė yra ypač intensyvi. Kalbant telefonu jį reikėtų laikyti 2-5 cm atstumu nuo ausies arba naudoti „laisvų rankų“ įrangą, nes tuo metu telefonas taip pat skleidžia didžiausią spinduliavimą. Įdėklas ar laikiklis turi atskirti mobilųjį telefoną nuo kūno ne mažesniu nei 1,5 cm atstumu, jame negali būti metalinių dalių. Esant galimybei, naudotis trumpųjų žinučių (SMS) siuntimo funkcija, kadangi tuomet telefono skleidžiama spinduliuotė mažesnė.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros ekspertai prieš keletą metų pripažino, kad spinduliuotė, kurią skleidžia mobilieji telefonai, galbūt sukelia vėžį. Nors tiesioginis šios spinduliuotės ir smegenų vėžio ryšys nebuvo nustatytas, mobilieji telefonai buvo priskirti tai pačiai rizikos kategorijai kaip švinas, sintetiniai pesticidai ir išmetamosios dujos.

Pasak PSO ekspertų, mobilieji telefonai gali padidinti riziką susirgti smegenų vėžiu, kadangi prie ausies laikomas telefonas ypač didelį poveikį turi galvai. Ši mūsų kūno dalis sugeria daugiausiai telefono skleidžiamos spinduliuotės. Vis dėlto tyrimų apie galimą nuolatinio mobiliųjų naudojimo poveikį sveikatai, kaip jau minėta, aiškioms išvadoms parengti nepakako, nes mobiliųjų ryšių technologijos dar gana naujos, o vėžys organizme neretai vystosi kelias dešimtis metų.

Labiausiai nukenčia nervų sistema ir lytiniai organai

Tačiau visą gyvenimą mikrobangų sąveiką su kūnais tyrinėjęs radiofizikas prof. Jonas Grigas įsitikinęs, kad mobiliųjų telefonų skleidžiamos spinduliuotės žala pernelyg nuvertinama. Pasak jo, mobiliuose telefonuose naudojamos mikrobangos yra pavojingiausios žmogaus organizmui, kadangi jų dažnis sutampa su ląstelėse vykstančių vandens molekulių judėjimo dažniu, todėl ypatingai gerai įsiskverbia į organizmą. Į galvos smegenis jos įsiskverbia kelis centimetrus, į kaulų čiulpų smegenis – net iki 10 cm.