Norintys išvengti šaukimo į kariuomenę rado pasiteisinimą

Tai yra – jie pameluoja, kad naktimis nelaiko šlapimo. Pasak VšĮ Inkocentras vadovės, atskirti simuliantus įmanoma, tereikia žinoti keletą dalykų.

„Taip pat svarbu, jog įvardijus skundą šaukimo metu, vaikinas būtų tinkamai ištirtas, nes nors ir nedidelis procentas suaugusių vyrų kenčia nuo naktinės enurezės, tačiau visgi kenčia ir tai reikia diagnozuoti bei gydyti“, – sako J. Misevičienė.

Remiantis užsienio statistika, mūsų šalyje iš 10  000 šaukiamojo amžiaus jaunuolių vos 2 galėtų turėti naktinį šlapinimąsi. Naktinis šlapimo nelaikymas (dar vadinamas naktine enureze) – tai būklė, pasireiškianti dar vaikystėje. Naktinio šlapinimosi diagnozė įrašoma į ligos istoriją, jeigu vaikas virš 5 metų amžiaus naktį vis dar šlapinasi į lovą.

„Šlapinimosi refleksas turi susiformuoti per pirmuosius penkis gyvenimo metus, vaikas turi miegoti sausas. Kiek dažnai ta lova būna šlapia – visiškai nesvarbu. Jeigu nėra bent pusę metų sauso epizodo, jau sakoma, kad tai yra šlapimo nelaikymas. Jeigu nors vieną kartą per pusę metų vaikas atsibudo šlapias, tai yra šlapimo nelaikymas“, – atkreipia dėmesį Jurga Misevičienė.

Sulaukę 5 metų, apie 20 proc. vaikų vis dar nelaiko šlapimo naktimis. Ši būklė būdingesnė berniukams, yra duomenų, kad iš tų berniukų tik maždaug 0,1 proc. suaugę turės naktinę enurezę visą gyvenimą. 15 proc. berniukų nuo 5 m. amžiaus kasmet pasveiksta spontaniškai. Tad naktinis šlapimo nelaikymas tarp suaugusių vyrų ypač reta būklė.

„Šlapimo nelaikymas nėra labai būdingas jauniems vyrams susirgimas. Problema, kad tai yra būklė, kurią nėra lengva įrodyti ir todėl atsiranda daug vietos manipuliacijai. Neįmanoma objektyviai patikrinti šio skundo, nebent stebėti vaikiną naktimis. Tad medikams belieka pasitikėti šauktinio žodžiu. Iš kitos pusės, jie turi prisiminti, jog šaukimo metu „nustatoma“ naktinio šlapimo nelaikymo diagnozė yra labai įtartina.

Šio susirgimo tikrumą būtina tikrinti pasitelkus anamnezę – ar buvo naktinio šlapinimosi epizodų vaikystėje, ar kas iš tėvų turėjo šitą problemą. Paveldimumas yra labai svarbus, nes jeigu abu tėvai skundėsi šita problema, tikimybė vaikui sirgti yra 77 proc., jei bent vienas iš tėvų turėjo – tai 44 proc., o jeigu niekas iš tėvų neturėjo, tikimybė išlieka 15 proc. Jeigu šeimos anamnezėje nėra net užuominos apie galimą naktinį šlapimo nelaikymą, reikia nuodugnesnių tyrimų, nes jeigu staiga jaunas vyras, pradeda skųstis naktine enureze, niekada vaikystėje šitos problemos neturėjęs, tai pakankamai įtartinai skamba“, – sako J. Misevičienė.

VšĮ Inkocentras medikams pataria rinkti anamnezę ir atlikti visus būtinus tyrimus diagnozei nustatyti, ieškant naktinės enurezės priežasčių.

Ji sutinka, kad gali būti reti atvejai, kai tėvai dėl naktinio šlapimo nelaikymo nevedė vaiko pas gydytoją ir todėl jokių įrašų ligos istorijoje nėra. „Tokiu atveju šalies įstatyminėje bazėje tinkamai apibrėžti reikalavimai pusmečiui atidėjus tarnybą, per tą laiką diagnozuoti ligą gulint ligoninėje, stebint žmogų, atliekant tyrimus. Jeigu vaikinas išdrįsta apie tai pasakyti, vadinasi, jis pasiryžęs gauti pagalbą, gydymą“, – sako J. Misevičienė.

Dėl naktinio šlapimo nelaikymo pusei metų atidedamas šaukimo į armiją terminas daugeliui vaikinų atrodo kaip išsigelbėjimas nuo prievolės, nuo atsakomybės. „Ši situacija atskleidė keistą visuomenės paradoksą: mums taip ilgai reikėjo dirbti, kad visuomenė ramiai reaguotų į šlapimo nelaikymą kaip į eilinę ligą, kad nebijotų apie ją kalbėti, kad ieškotų sprendimų. O čia sveiki vyrai prisidengę šlapimo nelaikymu, bando išvengti jiems priklausančios pareigos. Tai piktina. Daugybė žmonių turi šlapimo nelaikymą ir jiems gėda apie tai sakyti net savo gydytojui, slepiama nuo artimų. Labai apmaudu, kad kai norima kažko išvengti, imama manipuliuoti net šlapimo nelaikymu“, – kalbėjo VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė.