Medikai: jei iš ryto nėra varpos sustandėjimo, laikas pamąstyti apie savo sveikatą

„Nepakankama erekcija – įspėjimas, kad būtina keisti gyvenseną, taip pat išdrįsti apsilankyti pas gydytojus, – teigia Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Vidaus ligų diagnostikos skyriaus vedėja gydytoja kardiologė dr. Aušra Marcijonienė. – Tai gali būti pirmasis aterosklerozinių pakitimų kraujagyslėse simptomas.“

Didžioji dalis erekcijos sutrikimų atsiranda būtent dėl kraujagyslių ligų. Taip yra todėl, kad varpos kraujagyslės, palyginus su širdies kraujagyslėms, yra žymiai ilgesnės ir siauresnės. „Tad jos greičiau nukenčia nuo rūkymo, nuo per didelio cholesterolio kiekio kraujyje, cukrinio diabeto“, – aiškina Lietuvos seksualinės medicinos draugijos prezidentas dr. Robertas Adomaitis.

Dažnai vyrai kraujagyslių sutrikimų nepastebi. Tad į gydytojus kreipiasi tik kas dešimtas erekcijos sutrikimų turintis vyras. Tuo tarpu specialistai skaičiuoja, kad tokius negalavimus galėtų patirti apie pusė penkiasdešimtmečių, ir dar daug daugiau vyresnių vyrų. Tačiau dr. R. Adomaičio teigimu, lengvus erekcijos sutrikimus patiriantys vyrai stengiasi kaip nors išsisukti. Ne visiems vyrams ir su vidutinio stiprumo erekcijos sutrikimais prireikia gydytojų pagalbos. Tik sunkių sutrikimų turintys vyrai be papildomų priemonių negali turėti lytinių santykių. Tokie vyrai negalėjimą atlikti lytinį aktą bando paslėpti: jie teisinasi, kad neturi partnerės, ar parnerė nenori, ar nėra sveikatos. „Ir neturinčiam partnerės vyrui nesunku suvokti, kad jo erekcija gali būti sutrikusi. Kiekvienas sveikas vyras erekciją, nepriklausomai nuo jo norų, per naktį patiria 3–4 kartus ir jei atsikėlus ryte nėra varpos sustandėjimo, tai ženklas, kad laikas kreiptis į gydytojus, nes ir kitose kraujagyslėse yra grėsmingų pakitimų“, – ragina dr. R. Adomaitis.

Dr. A. Marcijonienė pabrėžia, kad visi vyrai, pastebėję, jog turi erekcijos sutrikimų, turėtų kreiptis į šeimos gydytojus ir pasitikrinti kraujospūdį, nustatyti cholesterolio bei gliukozės kiekį kraujyje, jei reikia, tokiems žmonėms neinvaziniais būdais galima ištirti kraujagyslių būklę ir nustatyti rizikos veiksnius patirti infarktą, insultą ar inkstų pažeidimus.

„Keturiasdešimtmečiai vyrai labai pažeidžiami, juos reikia paskatinti apsilankyti pas gydytoją, kad jis laiku aptiktų riziką susirgti kraujagyslių ligomis, nustatytų veiksnius, kurie lemia ligą. Sveikatą galima pabandyti pataisyti pakeičiant gyvenimo būdą. Jei to neužtenka – ir vaistais. Tai padės vyrams išgyventi“,– tvirtina dr. A. Marcijonienė.

Susirūpinti vyrų sveikata gydytojus ragina ir Europos urologų asociacija, parengusi naujas vyrų seksualinės disfunkcijos gydymo gaires. Gydytojams pateikta esminė nuoroda – reikia rūpintis bendra vyrų sveikata, o erekcijos sutrikimas – tai gyvybiškai pavojingų ligų požymis. „Lietuvos gydytojai, savo pacientams įtarę gresiančias kraujagyslių ligas, retai jų paklausia apie lytinę funkciją. Toks klausimas, priešingai nei laboratoriniai tyrimai, nekainuoja nė cento, o ligas nustatyti nesunku, – pusė vyrų, kurie patiria lytinės funkcijos sutrikimus, greičiausiai serga arterine hipertenzija, trečdalis – cukriniu diabetu, dar trečdalis turi depresijos požymių“, – įsitikinęs dr. R. Adomaitis.

Be to, gydytojo nuomone, dabar yra pakankamai priemonių, kurios padeda išgydyti organinius erekcijos sutrikimus. Be to, yra naujų erekciją gerinančių vaistų, kurie sukelia mažiau šalutinių reiškinių – mažiau skauda galvą, mažiau pila karštis. „Tik gydytis reikia noro ir lėšų, nes erekcijos sutrikimo gydymo priemonės nėra kompensuojamos“, – teigia specialistas ir priduria, jog neretai vyrai savo nuožiūra bando įsigyti vaistų ir dažnai juos išgėrę nusivilia, tad antrą kartą nebebando. Taip yra todėl, kad jie nekreipia dėmesio į vaisto vartojimo būdą, kuris ir lemia jo veikimą. „Vaistai dažniausiai nepadeda dėl padarytų klaidų juos vartojant“, – tvirtina dr. R.Adomaitis. O dr. A. Marcijonienė priduria, jog tartis su gydytojais dėl vaistų būtina ir dėl to, kad ne visi vyrai gali vartoti tam tikrus vaistų, kartais tai gali būti pavojinga.

Tiesa, vyrams, patiriantiems erekcijos sutrikimų, gali tekti vartoti ne tik erekciją gerinančių vaistų, bet ir kitų, kurie gydo kitas oranizmo kraujagysles, mat jų neveikia varpos kraujagyslėms įtaką darantys vaistai.

„Vaistai pagerina erekciją, tačiau vyro neatleidžia nuo prievolės keisti gyvenimo būdą, – įsitikinęs specialistas. – Erekcijos sutrikimai yra lėtinė progresuojanti būklė, kaip ir cukrinis diabetas ar arterinė hipertenzija, todėl negalime pacientui pažadėti, kad jį išgydysime. Galime jam pasakyti, kad yra priemonių, kurios padėtų pagerinti erekcijos funkciją. Bet pakeitus gyvenimo būdą, gali tekti gerti mažiau vaistų arba jų visai nebereikės“.

Seksologas psichoterapeutas Viktoras Šapurovas mato ir daugiau negerovių, kurias sukelia vyrų erekcijos sutrikimai. Pasak jo, lytinis gyvenimas yra vienas iš trijų svarbiausių komponentų, kartu su emociniu bei dvasiniu bendravimu, kuris padeda sukurti šeimos laimę. Deja, lytiniu gyvenimu mėgaujasi tik penktadalis porų.

Kokybišką seksą, pasak psichologo, nėra paprasta išsaugoti, bet dažnai būna, kad žmonės iš pat pradžių nesukuria abipusio džiaugimosi artumu modelio. O po penkerių bendro gyvenimo metų nebeturi vilties, kad kažkas pasikeis. Bet neretai poros džiugesį vienas kitu ir praranda. „Jei problemų nebandoma spręsti iš pat pradžių, jos įsisenėja, prasideda santykių erozija, – tvirtina seksologas. – Lytinis gyvenimas yra dviejų žmonių reikalas. Bet jeigu abu nori pagalbos, jiems galima padėti.“