Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Tyrimas: kas mūsų tyko ant grynųjų ir mokėjimo kortelių?

2015-07-30

(0)

(37)

(440)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	delfi.lt
Autoriai:	Erika Fuks

Atlikus tyrimą nustatyta, kokių kenkėjiškų sukėlėjų yra ant grynųjų pinigų ir mokėjimo kortelių. Visgi, pasirodo, pinigai nėra patys nešvariausi: tyrėjai pasakoja, kur pavojingų sukėlėjų tyko dar daugiau.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tyrimą atliko Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. Laboratorija tyrė 5, 10 ir 20 eurų banknotus, monetas, taip pat įvairias mokėjimo korteles. Instituto Bakteriologinių tyrimų skyriaus vedėja Česlova Butrimaitė – Ambrozevičienė pasakoja, kad tyrimas atliktas paėmus „antspaudus“ nuo banknotų ir mokėjimo kortelių, po to jie laikyti atitinkamose terpėse ir stebėta, kas jose užaugs. Monetos buvo nuskalautos specialiu skysčiu ir tuomet stebėta, kas užauga jame. Nors Lietuvoje euras yra įvestas palyginti neseniai ir dauguma mokėjimo priemonių yra naujos, visgi ant Lietuvoje cirkuliuojančių grynųjų pinigų buvo rasta bakterijų ir grybų, kurie gali sukelti ligų. Tyrimo duomenimis, labiausiai užterštas buvo 20 eurų banknotas, kiek mažiau – kitų nominalų, o mažiausiai – mokėjimo kortelės. Mokslininkė paaiškino, kad pinigai yra labiau užteršti nei mokėjimo kortelės, nes dažniau keliauja per rankas. „Visada siūlau plauti rankas, nes neaišku, kokie žmonės tuos pinigus čiupinėjo. Esame su studentais darę eksperimentą ir prašiau, kad jie paimtų tam tikrą skaičių mėginių nuo laiptinių ir poliklinikų durų rankenų, nuo kempinių, kuriomis plauna indus, nuo stalų paviršiaus. Palyginus viską, galima daryti išvadą, kad poliklinikų durų rankenos yra pačios purviniausios, po to rikiuojasi pinigai, o dar po to – virtuvėje naudojamos kempinės, jei jos nėra dažnai keičiamos“, - kalbėjo Č. Butrimaitė – Ambrozevičienė.

Ji svarstė, kad 20 eurų banknotai veikiausiai yra labiausiai užteršti, nes ši kupiūra – viena populiariausių, ji dažnai išgryninama, ja atsiskaitoma.

Mokslininkė dėstė, kad ant mokėjimo kortelės dažniausiai yra konkrečiam žmogui būdingos bakterijos, ką sunku yra pasakyti apie grynuosius. Tačiau specialistė nepatarė pinigų ar kortelių kaip nors valyti ir priminė, kad gyventi sterilioje aplinkoje taip pat nesveika.

Tyrimo rezultatai:

Ant vienos 5 eurų nominalo kupiūros vidutiniškai yra apie 150 įvairių bakterijų, ant 10 eurų nominalo - daugiau negu 40 įvairių bakterijų, ant 20 eurų - apie 600 bakterijų.

„Bakterijos gali sukelti įvairius susirgimus. Pavyzdžiui, čiupinėjant banknotus gali būti perduodamos salmonelės, escherichijos, kurios gali sukelti viduriavimą, stafilokokai, sukeliantys pūlines infekcijas. Taip pat ant pinigų gali būti grybelių, kurie sukelia, pavyzdžiui, odos ir nagų grybelį“, - sakė Č. Butrimaitė – Ambrozevičienė.

Ant 1, 2, 5, 10, 20 ir 50 euro centų monetų vidutinis bakterijų skaičius siekia iki 40, toks pat bakterijų skaičius vidutiniškai randamas ir ant mokėjimo kortelių paviršiaus.