Tyrimo išvados: perdėtai mandagių žmonių reikia pasisaugoti

Pavyzdžiui, su kažkuo tik susipažinote, o jis jau trokšta būti geriausiu jūsų draugu? Vakarėlyje, koncerte ar kokiame nors renginyje su jumis elgiamasi netikėtai ir net perdėtai maloniai, kad net pasijaučiate nejaukiai? Dažniausiai žmonės į tai reaguoja su nepasitikėjimu, pavyzdžiui, mano, kad tam mandaguoliui kažko reikia, gal jis nori pasinaudoti situacija, susidraugauti dėl tam tikro tikslo ir panašiai.

Tačiau neužbėkime su pamąstymais už akių mokslininkams. Ką jie atskleistų?

Specialistų nuomone, perdėtai mandagių žmonių elgesį reikia vertinti atsargiai. Viena, tiesiog dalykinis mandagumas socialinėje plotmėje, tačiau kai jums pataikaujama netikėtai ir lyg niekur nieko, tuomet sunerimkite.

Metiniame kompiuterinės lingvistikos susitikime buvo atskleista, kad tie, žmonės, kurie yra perdėtai mandagūs, linkę dažniau išduoti bendražygius palyginti su tais, kurie yra „normaliai“ mandagūs.

Mokslininkai tyrinėjo strateginį žaidimą, kuriame žaidėjai elgiasi kaip Pirmajame pasauliniame kare dalyvavusios šalys ir nori laimėti. Šioje situacijoje svarbiausi komunikacijos įgūdžiai, gebėjimas numatyti situaciją, bendravimas, manipuliavimas.

Ką šiame žaidime pamatė tyrėjai?

Tie, kurie buvo itin mandagūs, dažniau išduodavo kitus: „Išdavystė prasideda nuo staigaus pokyčio pokalbyje, jau minėto mandagumo, pozityvmo, diskurso“, – tikina tyrimo autoriai.

Kokia to esmė? Pasak Science News, žaisti gražiai – tai gera strategija, kadangi niekas nesitiki kažko blogo ir pulti tada – geriausias metas. Ir nors išdavystę ir puolimą nuspėti ir numatyti yra sunku, kompiuteris šiuo atveju atspėjo 57 proc. atvejų.

Ir nors mokslininkai išsiaiškino, kad lingvistinės užuominos padės indikuoti išdavystę, yra ir kitų užuominų, tikina Cristianas Danescu-Niculescu-Mizilas, kompiuterių mokslininkas iš Cornellio universiteto.

Pasak jo, daug svarbiau yra ne jau įvardyti įkalčiai, tačiau apskritai santykiuose vyraujantis elgesys ir balansas. Pozityvus ar negatyvus nusiteikimas nėra toks svarbus, kaip dviejų žmonių elgesio asimetrija santykiuose. Svarbi ir kūno kalba, todėl jeigu žinome, kaip ją interpretuoti, kodėl nepasinaudojus?

Tačiau kad ir kaip intriguojamai skambėtų toks „atradimas“, nėra pakankamai patikimų duomenų, kad toks konceptas tiktų ir realiame pasaulyje – tam reikėtų kur kas gilesnių ir išsamesnių tyrimų, žvilgsnio į šiuolaikinio žmogaus būtį.

Kaip pabrėžia C. Danescu-Niculescu-Mizilas, negalime perdėto mandagumo laikyti pagrindiniu nuosprendžiu žmogaus asmenybei, kad ir kokia vertinga atrodo atskleista informacija. Jis siūlo pasinerti į kalbos, santykių balansą ir apskritai situacijos kontekstą.