„Askorbinka“ už 100 milijonų svarų

Meldoniumas (komercinis pavadinimas – „mildronatas“) buvo sukurtas Latvijoje (tada dar SSRS), devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Jis buvo naudojamas širdies kraujagyslių ligų (stenokardijos, infarkto) profilaktikai ir gydymui. Kaip sako vienas iš jo kūrėjų, Ivars Kalviņš, preparatas „padeda optimizuoti deguonies suvartojimą organizme, kad ląstelės galėtų gaminti būtiną energiją ir gaudamos mažiau deguonies“.

Meldoniumas populiarus postsovietinėje erdvėje (Rusijoje jis įtrauktas į gyvybiškai būtinų vaistų sąrašą, kurį tvirtina vyriausybė). Kasmet, Kalviņšo duomenimis jį vartoja apie 2 milijonus žmonių. Metinė preparato apyvarta vertinama 70 milijonų eurų.

Preparatas gan populiarus tarp sportininkų. Pasak preparato kūrėjų, jis padeda organizmui sparčiau prisitaikyti prie didelių apkrovų ir sparčiau atsigauti, tuo pačiu nesukeliant „žymaus fizinių galimybių padidėjimo“. Meldoniumas dažnai vartojamas drauge su kitais preparatais, o jo efektyvumą sportininkai vertina individualiai. Buvusio RF Antidopingo tarnybos vadovo Nikolajaus Durmanovo vertinimu, tai gan nekalta medžiaga, o jos vartojimas – veikiau „ritualas“, o ne būdas gauti reikšmingą pranašumą.

2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, meldoniumo rasta 2,2% profesionalių sportininkų analizėse (iš atsitiktinai pasirinktų 8320 bandinių, preparatas aptiktas 182-uose). Spaudoje minimi ir kito tyrimo rezultatai. Kaip pranešama, iš 4316 bandinių, paimtų iš Rusijos sportininkų, paaiškėjo, kad iš jų meldoniumą naudojo ~17%.

Preparatas buvo populiarus ciklinėse, tiek žaidybinėse sporto šakose. Dailiajame čiuožime, kaip išsireiškė olimpinis čempionas Evgenijus Pliuščenko, į jį žiūrėjo, kaip į „askorbinką“*.

Meldoniumas buvo patrauklus savo pigumu (dabar dėžutė kainuoja kelis šimtus rublių [kelis eurus]). „Bent jau man, kai treniruodavausi, treneris liepdavo gerti mildronatą, – pasakojo plaukimo sporto meistrė Galina Šipalova. – Dešimtajame dešimtmetyje tai buvo kone vienintelis preparatas, kurį paprastas mirtingasis sportininkas galėjo pirkti ir nebankrutuoti“.

Dar 2015 metais meldoniumas pateko į Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) stebėjimo programą – preparatų sąrašą, kurie nelaikom dopingu, tačiau yra tikrinami dėl piktnaudžiavimo sporte. 2015 rugsėjį jis įtrauktas į naują draudžiamų medžiagų sąrašą, įsigaliojusį nuo 2016 metų sausio 1 dienos.

Pagal naują sąrašą, meldoniumas priskirtas hormoninių ir metabolizmą reguliuojančių preparatų grupei. Pranešta, kad buvo gauti „įrodymai, kad sportininkai naudoja jį, siekdami pagerinti rezultatus“. Savo ruožtu preparato kūrėjas Kalviņš, pareiškė, kad WADA vertinimas moksliškai nepagrįstas. Pats jis spėjo, kad meldoniumo vartojimo sportininkams draudimo sprendimą paskatino jo konkurentai – karnitino gamintojai.

Neseni dopingo testai parodė, kad meldoniumą vartojo tenisininkė Marija Šarapova (pasak jos, preparatą ji vartojo nuo 2006 metų, viena iš to priežasčių tapo paveldėtas polinkis į diabetą) ir dailiojo čiuožimo olimpinė čempionė Jekaterina Bobrova. Sąraše atsidūrė ir pasaulio greitojo čiuožimo čempionas Pavelas Kuližnikovas, RF trumpo nuotolio (angl. short track speed skating) rinktinės narys Semionas Elistarovas, tinklininkas Aleksandras Markinas ir dviračių lenktynininkas Eduardas Vorganovas.

Preparato vartojimu kaltinami ne tik rusai. Sąraše atsidūrė maratonininkas iš Etiopijos Endeshaw Negesse, biatlonininkai iš Ukrainos Olga Abramova ir Artiomas Tiščenko, o taip pat Gruzijos kovos rinktinės nariai.

Į skandalą gali būti įtraukti ir kiti sportininkai. RF Sporto ministerija sutinka, kad „gali būti dar keletas atvejų“. „WADA turi duomenis apie tai, kurie elitiniai sportininkai bent jau 2014–2015 metais vartojo mildronatą, – pažymi Pavolgio sporto akademijos medicinos ir biologinių disciplinų katedros direktorius prof. Ildus Achmetovas. – Tai reiškia, kad jie žino pas ką jo ieškoti 2016 metų bandiniuose“.