Paaiškėjo įdomių dalykų apie „gramatikos nacių“ psichologinį portretą

Buvo trijų tipų elektroniniai laiškai: laiškai be klaidų, laiškai su gramatinėmis klaidomis ir laiškai su netyčinėmis klaidomis.

Dalyviai taip pat turėjo atlikti Didžiojo penketo asmenybės testą.

Tyrimas parodė, kad netyčines klaidas atlaidžiau vertino tie dalyviai, kurių gebėjimas sutarti (įvertintas testu) buvo didesnis. Mažesnį gebėjimą sutarti turėję žmonės daug jautriau reagavo į tokias klaidas kaip angliškų homofonų to ir too bei it's ir its maišymą.

Tyrimo autorės mano, kad tokie skirtumai galėjo pasireikšti todėl, kad konfliktiškesni  žmonės yra ne tokie pakantūs nukrypimams nuo normų.

Intraversija, ekstraversija bei sąmoningumas taip pat turėjo sąryšio su tuo, kaip žmonės vertino gramatines klaidas.

„Ekstravertai kreipė mažiau dėmesio į klaidas, kurias neigiamai vertino intravertai, – rašė tyrimo autorės. – Ne tokie sutarūs žmonės griežčiau vertino gramatines klaidas, o sąmoningesni ir intravertiškesni – netyčines klaidas.“

Pasak Niujorko universiteto profesoriaus Gregory'aus Guy'o, šie rezultatai nestebina.

„Manau, kad asmenybės tipas turi sąryšio su požiūriu į kalbą, – sakė jis. – Įsivaizduoju, kad labiau pedantiški žmonės į nukrypimus nuo lingvistikos normų žiūri griežčiau.“

Profesorius atskleidė, kad sąryšio tarp asmenybės tipo bei požiūrio į kalbą ieškojimas – gana nauja tyrimų sritis.

„Nauja mada – ieškoti, ar požiūrį į kalbą galima nuspėti žinant žmogaus psichologinę charakteristiką, – teigė jis. – Taip pat yra mokslininkų, kuriems įdomu, ar psichologinės savybės turi įtakos nuolatinių kalbos pasikeitimų priėmimui arba priešinimuisi jiems. Tai – gana nauja sritis.“

Parengė Dorotėja Noreikaitė