Tokių istorijų kasdien neišgirsite: ištisos cisternos vienuolių šlapimo gelbėjo tūkstančius žmonių

Mokslininkas Piero Donini, XX amžiaus 5-ąjį dešimtmetį dirbęs vienoje Italijos farmacijos bendrovėje, kuri vėliau pavadinta „Serono“, buvo pirmasis išgavęs ir išgryninęs FSH ir LH – hormonus, skatinančius ovuliaciją.

Šių hormonų yra moterų šlapime – štai jums atsakymas į klausimą, kodėl nėštumo testams atlikti naudojamas šlapimas.

Atlikęs ne vieną eksperimentą su nėščiųjų šlapimu, P. Donini išsiaiškino, kad daugiausia šių hormonų yra menopauzę išgyvenusių moterų šlapime. Pasibaigus menopauzei, kai kiaušidės liaujasi gaminusios kiaušinėlius, FHS ir LS kiekis organizme šoka į viršų, nes moters organizmas iš visų jėgų stengiasi paskatinti jų gamybą.

Vos prieš dešimt metų mokslininkai, sprendžiantys nevaisingumo problemą, išgirdo apie P. Donini darbą. Su juo susisiekė Vienoje gimęs ir Izraelyje studijavęs medicinos studentas iš Ženevos Bruno Lunenfeldas, kuris tuo metu kaip tik tyrė hormonus, galinčius padėti pastoti.

B. Lunenfeldas kreipėsi į „Serono“ klinikos vadovybę ir paprašė pagaminti vaistų, kurių pakaktų klinikiniam tyrimui atlikti. Kilo viena bėda: paaiškėjo, kad vaisto gamybai reikia tūkstančių litrų menopauzę patiriančių moterų šlapimo.

Ši kliūtis jaunojo mokslininko nesustabdė – jis dar kartą pabandė įtikinti farmacijos bendrovės vadovus savo idėjos reikalingumu. B. Lunenfeldas, iš garsios žydų šeimos kilęs mokslininkas, asmeniškai susipažino su farmacijos bendrovės „Serono“ vykdomuoju vadovu Giulio Pacelli – aristokratu iš Italijos, popiežiaus Pijaus XII sūnėnu.

„Serono“ direktorių valdybai priklausantis G. Pacelli studento idėja susidomėjo, tad buvo surengti keli papildomi susitikimai. B. Lunenfeldas galiausiai pakviestas dar kartą pristatyti savo idėją, jam padėjo pats minėtasis aristokratas.

„Princas Pacelli pasakė lygiai tą pačią kalbą, kokią prieš dešimt dienų pasakiau pats, tačiau pabaigoje nuo savęs pridėjo vieną sakinį: „Mano dėdė, popiežius Pijus, nusprendė mums padėti ir paprašė vyresnio amžiaus vienuolių rinkti šlapimą ir aukoti jį kilniam tikslui“.

Be jokios abejonės, tai padėjo įtikinti farmacijos bendrovės vadovus prisidėti prie projekto – tiek pinigais, tiek kitomis priemonėmis. Vėliau paaiškėjo, kad Vatikanui priklauso 25 proc. „Serono“ akcijų.

Jau visai netrukus į „Serono“ būstinę Romoje iš visos Italijos pradėjo riedėti cisternos su vienuolių šlapimu. Per dešimt dienų dešimties vienuolių pagaminto šlapimo užteko vienai vaisto dozei pagaminti.

Nors eksperimentui būtų tikęs visų be išimties menopauzę išgyvenusių moterų šlapimas, vienuolių dalyvavimas eksperimente turėjo papildomą pranašumą: besilaukiančių moterų hormonai pakeistų mėginių sudėtį, tad buvo nepaprastai svarbu, kad nė viena moteris, savo šlapimu prisidėjusi prie eksperimento, nesilauktų.

Darbas su vienuolėmis šiuo atveju buvo puikus pasirinkimas. XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio viduryje minėtojo vaisto paklausa drastiškai išaugo – tam, kad būtų pagamintas reikiamas kiekis vaisto, per dieną reikėjo per 30 tūkst. litrų šlapimo.

Kai žaliavos ėmė stigti, bendrovė minėtuosius hormonus pradėjo sintetinti laboratorijose – 1995 metais pirmą kartą patvirtintas vaistas (pavadinimas neskelbiamas dėl legalių priežasčių). 2007 metais vaistą įsigijo farmacijos bendrovė „Merck“, kuri šiuos vaistus gamina po šiai dienai.