Mokslininkai išteisino makaronus – kaip iš tiesų jie veikia mūsų organizmą?

Atsakymas slypi stebuklingoje Viduržemio jūros regiono dietoje, kurios laikantis daugiausiai dėmesio skiriama šviežiems vaisiams, daržovėms, žuviai ir alyvuogių aliejui.

Ką gi būtų galima šiame kontekste pasakyti apie daugelio itin mėgstamus makaronus? Kaip rašo qz.com, baltymų dietai įkopus į populiarumo aukštumas, daugelis makaronus ėmė vertinti kaip tikrų tikriausią blogio įsikūnijimą.

Kadangi juose gausu angliavandenių, dažnai nė nesusimąstydami darome išvadą, kad jie yra didžiausi gražios figūros priešai. Vis dėlto naujausi tyrimai rodo ką kita.

Liepos 4 d. leidinyje Nutrition & Diabetes publikuoti neseniai atlikto tyrimo rezultatai paneigia šį įsitikinimą ir patvirtina daugelį metų italų, tarp kurių ir garsioji Sophia Loren, teiginius, kad makaronai netukina ir netgi padeda išsaugoti dailias formas.

Tyrime dalyvavo 14 402 35-79 m. vyrai ir moterys iš nedidelio Molizės regiono centrinėje Italijoje ir 8964 18-96 m. vyrai ir moterys iš kitų šalies regionų. Abi dalyvių grupės buvo įtrauktos į tyrimus, skirtus nustatyti ryšį tarp makaronų vartojimo bei Kūno masės indekso (KMI), klubų ir liemens apimčių.

Šio tyrimo rezultatai ganėtinai vienareikšmiški. Įvertinus abiejų grupių tiriamuosius, nustatyta, kad makaronų vartojimas skirtingo amžiaus moterų ir vyrų atvejais sietinas su mažesniu KMI, mažesne liemens ir klubų apimtimi.

Neviršijant rekomenduojamos normos ribų, makaronų galima vartoti kiek tik nori – nutukimo problema tik mažės. Mokslininkai mano, kad teigiamo makaronų vartojimo poveikio paslaptį įminti padeda žinios apie Viduržemio jūros regiono dietą.

Nustatyta, kad valgant makaronus, kartu vartojami ir produktai iš kitų svarbių maisto grupių: pomidorai, pomidorų sultys, svogūnai, česnakai, alyvuogių aliejaus ir brandintas sūris.

Molekulinės ir mitybos epidemiologijos laboratorijai vadovaujanti ir viena iš tyrimo autorių Licia Iacoviello patvirtina, kad Viduržemio jūros regiono dieta – tai mitybos planas, užtikrinantis geresnius svorio metimo rezultatus ilgalaikėje perspektyvoje“.

„Tendencija, pagal kurią angliavandeniai, lyginant su baltymais, laikomi tikru blogiu, neparemta jokiais įtikinamais moksliniais įrodymais, o laikantis angliavandenių ribojimo dietos, kruopos keičiamos mėsa ar kitais gyvūninės kilmės produktais, kurių neigiamas poveikis sveikatai yra įrodytas“, – teigė L. Iacoviello.

Dėl populiarių baltymų ir angliavandenių ribojimo dietų, makaronų suvartojama mažiau netgi Italijoje, nors ši šalis – pasaulinė makaronų gamybos ir vartojimo lyderė (per metus Italijoje makaronų pagaminama per 3 mln. tonų, o vienam italui per metus tenka net 26 kg makaronų).

Vis dėlto naujausias tyrimas patvirtina, kad makaronų atsisakyti tikrai nereikia, nes tokiu atveju kyla didesnis pavojus susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

„Patartina saugoti ištikimybę Viduržemio jūros regiono dietai, vartoti skirtingų rūšių produktus proporcingai, nenukrypstant nuo maisto piramidės, daugiausiai valgyti grūdinių produktų, o mažiausia – raudonos mėsos“, – patarė specialistė.