Mokslininkų verdiktas: „telefonai kenkia ir net labai, bet visiškai kitaip, nei įsivaizduojate“

Į klausimą, kodėl būtina išsimiegoti, vienareikšmiško atsakymo nėra. Kol miegame, smegenys ir toliau intensyviai dirba ir jų veikla ne mažiau aktyvi nei dieną. Naktį smegenys atlieka tris pagrindinius procesus. Visų pirma, vykdomas konsolidavimas, kitaip sakant, per dieną nutikusių svarbių įvykių savotiška peržvalga. Antra, į užribį nustumiami ne tokie svarbūs per dieną nutikę dalykai. Trečia, šiek tiek atsivėrus stuburo smegenų kanalui į smegenis patenka daugiau stuburo smegenų skysčio, kuris cirkuliuodamas smegenyse padeda atsikratyti nereikalingų po mąstymo procesų likusių elementų.

Visi trys procesai yra labai svarbūs. Jie sinchroniškai vykdomi tinkamai miegant. Išskiriami keturi miego etapai. Gilųjį miegą keičia greitasis miegas (REM). Tai visą naktį besikartojančių procesų ciklas. Netinkamai miegant ir kaip reikiant nepailsint, sutrinka procesų cikliškumas, praleidžiami kurie nors etapai, o esant dideliam miego stygiui iš karto pereinama į REM miegą. Tokiu atveju gali nevykti konsolidavimo, atskyrimo ir toksinų šalinimo procesai. Kadangi daugelis pratę tinkamai neišsimiegoti, tai tapo norma. Bet nepamirškime, kad poveikis daromas atminčiai, mąstymui ir įvairiems gebėjimams.

Atliekant tyrimus pavyko nustatyti du lemiamą reikšmę turinčius komponentus: kognityvinį arba mentalinį ir emocinį arba afektinį. Kognityvinis komponentas atsakingas už vykdymo procesus, kitaip sakant, jis kontroliuoja mąstymą, t. y. lemia sprendimų priėmimą, dėmesio koncentravimą, analitinius procesus, sulaiko nuo neapgalvotų, impulsyvių poelgių. Afektinis arba emocinis komponentas siejamas su susirūpinimu ir nerimu, kad ko nors nepadarėme. Toks susirūpinimas gali kilti, pavyzdžiui, pagalvojus, kad jau 15 min. netikrinome feisbuko ar nepakomentavome kokios nors į „Instagram“ įkeltos nuotraukos. Tad apimti susirūpinimo būtinai stengiamės padaryti tai, ko nespėjome. Taigi, abu komponentai (sutrikusi vykdymo funkcija ir susirūpinimas) skatina neatsitraukti nuo išmaniojo telefono ištisą dieną – iki pat tos akimirkos, kai užmiegame, o kartais – net nubudus naktį. Toks elgesys ydingas, nes vidurnaktį rašant komentarą socialiniame tinkle suaktyvinama smegenų veikla – smegenys verčiamos nemiegoti.

Būtina paminėti ir tai, kad visi įrenginiai skleidžia melsvą šviesą, suaktyvinančią kortizolio išsiskyrimą ir trikdančią melatonino gamybą. Tai tikrai nėra gerai, nes melatoninas atsakingas už svarbius slopinimo procesus ir veikia migdančiai. Besaikis technologijų naudojimas lemia paviršutinišką nakties miegą, o nepakankamai išsimiegojus negali tinkamai veikti smegenys.

Dr. Mariana Figueiro, Rensselaer politechnikos instituto profesorė, šviesos tyrimų centro šviesos ir sveikatos programos vadovė

Daug lemia konkretus įrenginys ir tai, kiek laiko jis naudojamas. Bet kuriuo atveju, be abejo, sutrikdoma melatonino gamyba. Melatoninas – tai likus porai valandų iki miego išskiriamas hormonas. Pradėjus išsiskirti melatoninui, organizmui siunčiamas signalas, kad temsta ir tuoj reikės miegoti. Jei vakarais esame apšviesti įrenginių skleidžiamos šviesos, tokį signalą organizmas gauna vėliau, taigi, pavėlinamas ir laikas, kada užmiegame. Jei keltis reikia tuo pačiu metu, bet anksčiau užmigti vakare nepavyksta, nuolat patiriamas miego deficitas. Net ir prislopinus ekrano skleidžiamą šviesą žalos išvengti neįmanoma, nes naudojant įrenginį stengiamasi išlikti budriais ir neužmigti.

Miego nepakankamumas siejamas su daugybe dalykų, pavyzdžiui, įrodyta, kad penkias paras iš eilės po penkias valandas vietoj aštuonių miegančių žmonių kraujyje pakyla gliukozės lygis, jie jaučiasi labiau išalkę. Be to, tokie žmonės dieną gali jaustis mieguisti ir stokoti energijos. Ilgainiui gali pasireikšti ir rimtesnių simptomų: padidėti nutukimo, cukrinio diabeto, širdies ligų ir net vėžio tikimybė. Tvirtinti, kad šviečiantys ekranai sukelia vėžį, būtų per drąsu. Bet jei rūpinatės sveikata, turte vengti organizmo paros ritmą trikdančių veiksnių ir nepatirti miego stygiaus.

Mary A. Carskadon, Ph.D., JAV N. Browno universiteto psichologijos profesorė

Neštis į lovą elektroninius įrenginius tikrai nepatartina. Visų pirma, jie išblaško miegą. Televizorius, stalinis ir planšetinis kompiuteris bei išmanusis telefonas trukdo vaikams išsimiegoti, nes skleidžia garsą, šviečia arba traukia kaip (galimo) ryšio palaikymo priemonė. Kai stinga miego arba jis nekokybiškas, gali kristi pažangumas, susilpnėti atmintis, suprastėti mąstymo įgūdžiai, sutrikti medžiagų apykaita, pasireikšti depresija, nusilpti imunitetas ir atsirasti silpnumo jausmas. Tai tikrai ne visos galimos pasekmės.

Deja, tvirtinimas, kad išmanieji telefonai trukdo išsimiegoti, paprastai atremiamas argumentu neva neturint po ranka telefono kyla nerimas, o tada taip pat neįmanoma ramiai išsimiegoti, blaškomasi.

Dr. Chad Ruoff, Stanfordo miego sutrikimų ir medicinos mokslo centro psichiatrijos mokslų daktaras, docentas

Prieš einant miegoti šie įrenginiai veikia kaip stiprus stimuliatorius. Jei žinome, kad neužilgo eisime miegoti, neturėtume rintis stimuliuojančios veiklos, nesvarbu, ar jau gulime lovoje, ar dar ne. Dienos užsiėmimai turi būti griežtai atskirti nuo nakties, pavyzdžiui, miegamieji turi būti skirti tik miegui ir seksui. Gulėdami lovoje neturėtume žiūrėti televizoriaus, taip pat naudoti išmaniųjų įrenginių, kompiuterių ar kt.