Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina |
Dar 1965 metais cukraus gamintojai išrašė riebų čekį Harvardo universiteto mokslininkams, kad šie savo tyrime sumenkintų ryšį tarp cukraus ir širdies ligų, o tyrėjai taip ir padarė. Mokslininkų papirkinėjimo skandalą pirmadienį paviešino žurnalas „JAMA Internal Medicine“. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Korumpuoti mokslininkai ir jų tyrimas su iškreiptais duomenimis padėjo nukreipti dėmesį nuo saldumynų sukeliamų sveikatos problemų – kone penkis dešimtmečius dėl to buvo kaltinami riebalai. Atsižvelgdami į tyrėjų išvadas, dietologai ilgą laiką rekomendavo mažinti riebalų vartojimą ir energiją gauti iš cukrų. Tai laikoma vienu iš svarbiausių išsivysčiusias šalis kankinančios nutukimo epidemijos faktorių. Vienas papirktas mokslininkas netgi tapo JAV žemės ūkio departamento mitybos padalinio vadovu, o užimdamas šias pareigas, prisidėjo prie šalies vyriausybės sudaromo sveikos mitybos plano. Skandalingą informaciją aptiko Kalifornijos universiteto San Franciske mokslininkai, nagrinėdami archyvinius Cukraus tyrimų fondo („Sugar Research Foundation“, SRF; dabar – Cukraus asociacijos) dokumentus. Šis atradimas parodo, kaip svarbu, pristatant išvadas, atskleisti tyrimus finansuojančias institucijas ir galimus interesų konfliktus, – tuo metu tai dar nebuvo tapę standartu mokslo pasaulyje. „Projektas 226"Remiantis paviešintais dokumentais, nuo 1962-ųjų SRF susirūpinimą kėlė tai, kad sacharozė moksliniuose tyrimuose siejama su širdies ligomis. Daugėjant tokių mokslinių tyrimų, 1965 metų liepą SRF tyrimų vadovas Johnas Hicksonas pasibeldė į Harvardo universiteto duris, ieškodamas mokslininkų, kurie sutiktų paneigti tokius tyrimus. Ir jų rado. Tų metų vasarą Harvardo Mitybos departamento vadovas Fredrickas Stare'as (jis, beje, dar buvo ir SRF mokslinių patarėjų tarybos narys), kartu su kolegomis Marku Hegstedu ir Robertu McGandy, ėmėsi tyrimo, pavadinto „Projektas 226“ (šiuo metu nei vienas iš šių tyrėjų nebėra gyvas). Už 6,5 tūkst. dolerių (dabar jie būtų verti 48 tūkst. dolerių), kuriuos sumokėjo SRF, šie mokslininkai paskelbė savo tyrimą, įvertindami anksčiau publikuotus mokslinius tyrimus, kuriuose cukrus buvo siejamas su širdies ligomis. Mokslinius tyrimus, kuriuos reikėjo įvertinti, jiems atrinko J. Hicksonas. Ryšį su tyrėjais jis palaikė iki pat 1967-ųjų, kai dviejų dalių tyrimas buvo paskelbtas žurnale „New England Journal of Medicine“. Jis peržiūrėdavo tyrimo juodraščius ir nuolat primindavo apie SRF interesus. O ir patys tyrėjai nesibodėjo lankstytis. „Mes puikiai suprantame jūsų ypatingą dėmesį angliavandeniams ir pasistengsime tai pateikti kaip galima geriau“, – rašė Harvardo mokslininkas M. Hegstedas. Prieš publikuodami šį tyrimą, mokslininkai nusiuntė jį J. Hicksonui, kuris neslėpė pasitenkinimo. „Leiskite jus užtikrinti, būtent tai mes ir turėjome omenyje bei nekantraudami laukiame jo pasirodymo spaudoje“, – rašė jis. Jo išvadose buvo skelbiama, kad „nėra jokių abejonių“, jog siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, tereikia mažinti riebalų vartojimą. Kitaip sakant, „nesijaudinkite dėl cukraus“. Vertino skirtingaiTam, kad tai įrodytų, Harvardo mokslininkai tyrimuose, kur cukrus buvo siejamas su kraujotakos ligomis, atrasdavo įvairiausių priekabių. Vieną tyrimą jie atmetė dėl to, kad jame buvo naudojamos didesnės sacharozės dozės nei vidutinis jos kiekis tipinėje amerikietiškoje dietoje. Kiti tyrimai jiems neįtiko dėl to, kad juose buvo naudojama fruktozė ar gliukozė, arba dėl to, kad juose tirtos pelės, o ne žmonės. Užtat tyrimus, kuriuose širdies ligos buvo siejamos su kitais maisto produktais, jie vertino ne taip kritiškai. Tyrime nebuvo užsiminta, kad jį finansavo cukraus industrijos atstovai („New England Journal of Medicine“ tik 1984-aisiais ėmė reikalauti autorius atskleisti galimus interesų konfliktus). Pirmadienį paskelbto tyrimo vadovė Cristin Kearns pabrėžė, kad jie neteigia, jog sacharozę „kaltinantys“ tyrimai buvo teisingi ir atmesti be reikalo. Problema ta, kad jie buvo vertinami kitaip nei tyrimai, kuriuose širdies ligos buvo siejamos su kitais maisto produktais. „Autoriai šių tyrimų nevertino kritiškai. Tiesą sakant, jie perdėjo šių tyrimų dėsningumą ir kokybę“, – teigė C. Kearns. Nuo tada per kelis dešimtmečius buvo atlikti vos keli tyrimai, kuriuose būtų siekiama išsiaiškinti sacharozės įtaką širdies ligoms. Tuo metu cukraus gamintojai ir toliau finansavo tyrimus, susijusius su širdies ligomis ir kitais sveikatos sutrikimais bei mityba. „Šie atradimai, mūsų atlikta analizė ir dabartinė Cukraus asociacijos kritika įrodymams, kurie sieja sacharozę su širdies ir kraujagyslių ligomis, rodo, kad ši industrija jau seniai galėjo daryti įtaką federalinei politikai“, – skelbia tyrimo autoriai. Situacija keičiasiCukraus asociacija antradienį išplatintame pranešime pripažino, kad turėjo skaidriau pateikti duomenis apie savo tyrimų veiklą. Vis dėlto jos atstovams kilo įtarimų, kodėl tyrėjai būtent dabar nusprendė paviešinti tokius senus duomenis ir „patogiai susiejo juos su šiuo metu populiarėjančiu nusiteikimo prieš cukrų naratyvu“. Asociacija šiuos duomenis vadina istoriniais ir nereikšmingais, o kilusį skandalą – išpūsta sensacija. Tačiau mokslininkai su tokiu požiūriu nesutinka. „Šis 50-ies metų senumo incidentas gali atrodyti kaip senovės istorija, tačiau jis gana reikšmingas, vien dėl to, kad atsako į kai kuriuos klausimus, svarbius šiuo metu“, – teigė mitybos profesorė Marion Nestle iš Niujorko universiteto. Ji, kaip ir minėto tyrimo autoriai, pabrėžia, kad prieš cukraus gamintojų įsitraukimą mitybos tyrimuose riebalai ir cukrūs buvo vienodai siejami su širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau vėliau situacija pasikeitė cukraus gamintojų naudai. M. Nestle teigimu, šiandien situacija pastebimai geresnė: „Šiuo metu didesnį susirūpinimą kelia ne riebalai, o būtent cukrus.“ Parengta pagal Bloomberg.com ir Arstechnica.com inf. |